Šiuometiniame festivalyje – mažesnės apimtys
Nors bene kiekvieno i mases orientuoto festivalio misija yra augti ir kasmet pritraukti kuo daugiau lankytojų, „Vieilles Charrues“ elgiasi kitaip. Šiemet programa savo kiekiu buvo kiek mažesnė nei prieš tai. Dauguma skundėsi, kad ketvirtadienio naktis buvo skurdi, nepaisant fakto, kad pasirodę LMFAO yra dabartiniai vieni iš pop muzikos šauklių, o „Portishead“ – melomanus iš koto verčiantis projektas.
„Be „Portishead“ šiandien nėra daugiau ką klausyti“, – skundėsi čiliečiai. „Nors LMFAO ir yra mėšlas, bet pagal ką daugiau šiąnakt šoksi?“ – besilinksmindamos sakė jaunosios paryžietės. Praeitais metais rekordinį kiekį, t.y. apie 210 tūkstančių bilietų pardavęs festivalis savo lankytojų apimtimi šiemet buvo mažesnis dar ir dėl to, kad tą pačią ketvirtadienio naktį teveikė trys scenos. Visų 5 scenų pajėgumu festivalis dirbo penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio naktimis.
Festivalio metu ilgapirščiai apšvarino ne vieną palapinę
Ankstesniame straipsnyje minėtieji festivaliniai turistai iš Čilės šį renginį, ko gero, prisimins ilgam ir ne kaip malonų, o skaudų dyglį visų jų festivalinių kelionių po Europą metu. Nors jie ir buvo apdairūs, t.y. savo palapinę užrakino mini spynele, tačiau penktadienio naktį grįžę po visų muzikiniu linksmybių rado savo „namų“ duris išlaužtas, o vidų – apverstą aukštyn kojomis. Dingo tiek čiliečių dokumentai, tiek nemažai grynųjų pinigų. To pasekoje iš Lotynų Amerikos atvykusi porelė penktadienio naktį praleido pas svetimus žmones ir kadangi nebeturėjo pinigų – buvo priversti grįžti atgal į Paryžių - daug anksčiau nei to norėjo.
Kaip vėliau paaiškėjo, tą pačią naktį festivalio palapinių miestelyje analogiškai buvo apšvarintos dar dvi palapines. Nors buvo kreiptasi i apsaugą, tačiau jų reakcija buvo gana pasyvi, o pagalbinis personalas nesuteikė jokios pagalbos benamiais tapusiems svečiams iš kitos šalies ieškant vietos bent kur permiegoti.
Nemuzikinė renginio puse – vidutiniška
Nors Prancūzija garsėja kaip romantikų ir šarmingų žmonių šalis, tačiau festivalio publika daugiausia sudarė 16 - 22 metų amžiaus kontingentas, kurių didžioji dauguma gana stipriai mėgavosi svaigalais, o išvaizda priminė periferinių rajonų atstovus. Tam įtakos turbūt turi tai, kad renginio vieta yra 500 km nuo Paryžiaus atstumu bei atoki nuo kitu didelių miestų. Tikrai keista, kai festivalyje gali išgirsti tokius „ne pop“ atlikejus kaip Bobas Dylanas, „Portishead“ ar „The Cure“, o jų klausyti suvažiuoja daugiausia miegamojo rajono tipo žmonės.
Be šarmingosios Prancūzijos pusės, ši šalis dar yra žinoma ir kaip gurmanų ar subtilų skonį maistui turinčių žmonių kraštas. Tačiau teikiamas maistas, ko gero, buvo dar prastesnės kokybės nei kokioje Amerikoje (taip vadinamas „junk-food“). Vegetarams – tik bulvytės fri, visiems kitiems – varganai atrodantys dešrainiai, blynai ir kebabai. Pastaruosius pardavinėję turkai dar festivalininkams teikė ir gardžiai atrodančius troškinius, tačiau jie buvo už festivalio muzikinės teritorijos ribų bei pozicionuoti tik vienoje vietoje.
Muzika – tai kas, nustelbė trūkumus
Bobas Dylanas, „The Cure“, „Portishead“ – gyvos legendos, kultiniai atlikėjai, kuriuos gyvai išgirsti, ko gero, svajoja ar nori ne vienas. Kai kurie užkalbinti muzikos gerbėjai festivalį „Vieilles Charrues“ rinkosi būtent dėl galimybės išgirsti minėtas muzikos žvaigždes. Visi jie koncertuoja retai, yra tokie vieninteliai, galų gale šie muzikantai koncertuose visada atiduoda visą save. Pasirodymo metu kuria ypatingą atmosferą bei suteikia ilgam išliekančius prisiminimus.
Ketvirtadienio naktį gūduma, tragizmu bei mistika būrę britai „Portishead“. Po jų linksmino karnavaliniai „LMFAO“’. Kultiniai britai „The Cure“ penktadienį grojo net tris valandas, o koncertas pralėkė tarsi akimirka. Kitoje scenoje tuo metu šėlo projektas „M83“, kurie savo muzikoje maišo shoegaze, pop, rock, elektronikos garsus, todėl šiuo metu yra viena įdomiausių ir savičiausiu grupių. Jų pasirodyme vyravo eklektika – nuo svaigti kviečiančiu baladžių iki rankas į viršų kelti verčiančių hitų.
Stingas šeštadienio vakarą sutraukė didžiausią minią, o per tokius iki kraujo įsigėrusius kūrinius kaip „Fields of Gold“ , „Engleshman in New York“ ar ‘“Every Breth You Take“ ne viena porelė šokčiojo kits kito glėbyje. Vėliau tą patį vakarą iš proto vedė šokiu muzikos guru, prancuzai „Justice“, kurie sugrojo tokius hitus, kaip „D.A.N.C.E.“, „Genesis“, „Audio, Video, Disco“, bei įvairiais mash-up’ais praturtinta savo vizitine kortele – daina „We Are Your Friends“.
Sekmadienis prasidėjo kaip niekad anksti – lygiai 18 val. užgrojo dainos „Stupid Girl“ autoriai - JAV rokeriai iš Viskonsino „Garbage“. Klausimas – pas juos kelnėse parakas ar smėlis – liko atsakytas žaižaruojančiu pasirodymu, o vokalistė Shirley Manson atrodė gal net geriau nei prieš 15 metų per MTV. „Santigold“ pakeisdama rokerius linksmai nuteikė saulėtam ir gaivališkam šokiui. Apie 9 valandą savo neatremiama charzima visus prirakino Bobas Dylanas - mėgstamiausias velionio Steve’o Jobso atlikėjas. „Gossip“ – jei ne judesiui tai daugeliui buvo garso takelis pakeliui i palapinę užtarnautam poilsiui po keturių parų pačios geriausios gyvos muzikos. Tuo šis festivalis ir yra vertas daugelio melomanų dėmesio, nes savo surinktu atlikėjų sąrašu šiemet nukonkuravo daugumą Europos geriausių ir didžiausių festivalių.
Festivalio akimirkos – DELFI nuotraukų galerijoje:
