"Dūšią glosto, kad kur nuėjęs pas žmogų matau savo darbus: ne veltui gyvenau. Atidaviau duoklę savo kraštui. Tapiau rašytoją Evę Simonaitytę iš natūros - jaunas drebėdamas važiuodavau į Priekulę, paskui susidraugavome, jau vaišindavo kafija mane. Ir padariau nedidelį jos portretą, o paskui jį perdirbau su jos knygų veikėjais - Pikčiurniene, Urte, Šimoniu, tas darbas kabo jos vardo bibliotekoje. Esu keturvėjininką Salį Šemerį iš natūros piešęs, kapitoną Vytą Šilerį. Donelaičio portretą padovanojau savo mokyklai, kurią prieš 55 metus baigiau, o šiemet jai suėjo 90 metų. Nemažai esu nutapęs Klaipėdos dramos teatro aktorių portretų dar sovietų laikais: režisierių Povilą Gaidį, aktorių Vytautą Kanclerį. Nupaišiau nemažai šviesuomenės, kol dar jie buvo jauni, ir pats kibirkščiavau energija,- pasakojo Edvardas Malinauskas ir priduria. - Aš esu Malinauskas, ir tuo viskas pasakyta.“

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)