Pirmaisiais Ericos knygos vertintojais tapo jos vaikai. Pasak jos, vaikai pasakė „gerai“ ir šie žodžiai suteikė jai drąsos. „Turim dvi geras jūrų kiaulytes ir su jomis viską išbandom. Ir muziką, ir knygas“, - juokėsi savo vaikais besidžiaugiantis Jurgis.
Kultūrų įvairovė praturtina
Vis geriau lietuviškai kalbanti Erica kuklinosi kalbėdama apie pirmąjį savo leidinį, tačiau Jurgis mielai perėmė pagrindinio veikėjo vaidmenį. Tiesa, iš anksto paprašytas žmonos.
„Mano žmona prieš pusantrų metų pasakė, žinok, trūksta tokių priemonių, kurios padėtų vaikams vienodai mokytis ir anglų, ir lietuvių kalbos“, - knygos užuomazgas prisiminė dainininkas. O po daugiau nei metų jis buvo labai nustebintas, kad ši knyga išties gimė.
Sukurti dvikalbę knygutę paskatino ne vienas faktas. Jurgis dažnai išgirstantis klausimą, ar jis nebijantis, kad jo vaikai bus, jo žodžiais tariant, „skysti“. Tarsi lietuviai, bet ne lietuviai, pusiau kolumbiečiai, bet ne kolumbiečiai, pusiau airiai.
„Kas jie tokie? Ar nebijai, kad įdiegdamas visokias kultūrines įvairoves, tu darai juos prastesniais Lietuvos piliečiais? Kaip tai gali būti?, - stebėjosi jis. – Kultūra praturtina. Manau, kad yra labai daug žmonių, kuriems tenka išvažiuoti, kurie netyčia apsiveda su svetimšaliais. Manau, kad ta kultūrinė įvairovė praverčia ir padaro žmogų turtingesniu“.
Pasak jo, problema iškyla tada, kai ta kultūrų įvairovė suplakama į viena ir tampa painu, sudėtinga. Jis prisiminė sūnaus patirtį, kai Erica dvimečiui sūnui pasakė, kad rožinis naminis žvėris yra pig, o išgirdęs iš tėčio, kad tai – kiaulė, atrėžė, kad jis klystantis. Jurgis mano, kad vaikai yra labai imlūs, jiems reikia tik gero paaiškinimo.
Svarbiausia - paprastumas
Paklausta, kas svarbiausia, kuriant vaikams knygas, „Mano gyvūnai. My animals” autorė atsakė vienu žodžiu – paprastumas.
„Kuo paprasčiau, tuo sunkiau. Norėdamas rašyti, kuo paprasčiau, turi tapti vaiku, bet negali persistengti. Turi surasti balansą, kaip gražiai paaiškinti dalykus, teksto neištęsiant“, - pagalvojusi pridūrė ji.
E. Jennings mano, kad norint skatinti vaikų vaizduotę, kūrybiškumą, svarbu jiems suteikti daug dalykų – piešti, groti kartu ir stebėti, kaip jiems sekasi. Nusivesti juos į kaimą. Jų vaizduotė tokia plati, todėl reikia ją pamaitinti. Jeigu suteiki jiems įvairovę, jie renkasi ir gali pamatyti, kur jie suspindi ryškiausiai. Mūsų vaikai labai muzikalūs, jie daug šoka ir mėgsta piešti. Jie labai artistiški, taigi mes tam suteikėme visą virtuvės sieną“, - patarė ji.
O nuolat dirbantiems tėvams ji neturėjo jokio patarimo, kaip tik rasti laiko: „Privalai, nes tai – pats gražiausias metas, kuris trunka tik vieną kartą gyvenime. Vėliau jie bus su draugais ir jiems tavęs nereikės“.
E. Jeninings patikino, kad dar tikrai atsiras jos nors viena vaikiška knyga.
