A. Čekuolis galėjo matyti, kiek žmonių dalyvauja susitikime ir džiaugėsi plojimais bei klausimais. Vietoj autoriaus ant scenos ištraukas iš naujausios jo knygos „Faktai ir šypsenos“ skaitė žurnalistė Asta Einikytė, savo mintimis apie tėvą dalinosi Madride gyvenanti dukra Ieva Čekuolytė bei žurnalistas Vytaras Radzevičius.

Tiesa, autorius prižadėjo skaitytojams, kad po poros mėnesių asmeniškai dalyvaus visuose savo knygos pristatymuose Lietuvos knygynuose.

Domina žmogaus vidus

A. Čekuolis susilaukė nemažai publikos klausimų. Vienas žiūrovas salėje paklausė A. Čekuolio, kokios temos jam įdomiausios. „Žmogus, jo vidus, jo gelmės. Jeigu surandu mintį ir ją pavyksta išreikšti žodžiais ant popieriaus, man pačiam ji tampa aiškesnė. Visi su daug kuo susiduriame, tačiau kai esi rašytojas ir nori tą išreikšti, tenka apsiriboti. Kaip iš smiltakmenio, palyginti minkšto akmens, skaptuoji figūrą. Nuskuti nereikalingus antraeilius dalykus ir iš akmens ją ištrauki. Tarsi ji ten buvo, bet užnešta detalėmis. Taigi, man svarbiausios temos yra žmogus“, - kalbėjo jis.

Knygos autorius prisipažino, kad ne viską, kas rašoma jo knygose, jis matė ir patyrė savo akimis. Pavyzdžiui, apie japonų skyrybų tradicijas, pasakojamas naujajame leidinyje, jis perskaitęs japonų spaudoje, vėliau tuo domėjosi ir gimė tekstas.

 „O parašyti reikia taip, kad būtų kuo mažiau žodžių ir kuo daugiau vietos skaitytojo įspūdžiui“, - telefonu kalbėjo jis.

A. Čekuolis susirinkusiems skaitytojams tikino dažniausiai savo tekstuose pasakojantis ne apie žmogaus psichologiją, vidų, bet epizodus, išvadas palikdamas susidaryti patiems.

Vienam iš skaitytojų parūpo, jeigu autorius būtų jaunas, kokią profesiją šis pasirinktų. A. Čekuolis savo profesiją pasirinkęs nuo dešimties metų ir niekada net negalėję būti kitaip, nes ją lėmė aplinkybės.

Augęs mokytojų šeimoje Širvintų rajone, jis dažnai lankydavęsis bibliotekoje, kurioje skaitydavo visus laikraščius, žurnalus ir knygas, kokie ten tik atkeliaudavo. „Man tapo aišku, kad tai – pagrindinis darbas pasaulyje. Šnipinėti ką nors..“, - nusijuokė jis.

Knyga lavina smegeninę

A. Čekuolio mintis netikėtai pakrypo ir prie šiuolaikinių technologijų. Jis prisiminė susitikimą su Justinu Marcinkevičiumi. Kartą jis susikuklinęs prisipažino šiam besijaučiantis nepatogiai prieš mūsų šalies poetą, nes pats esą tik „besimalantis televizijoje“. O J. Marcinkevičius jam atsakęs, A. Čekuolio žodžiais tariant: „Tu ką, durnas ar ką? Trejus metus rašiau knygą, išėjo trijų tūkstančių tiražu, o tu kiekvieną savaitę turi dviejų šimtų tūkstančių tiražą“.

Pasak autoriaus, keičiantis technologijoms, to išvengti negalima, reikia būti to dalimi, tačiau tiki, kad knygų amžius nepasibaigs, nes išprususiems žmonėms visada jų reikės.

„Kai žiūrite televizorių, pavyzdžiui „Chorų karus“ ar „Šok su žvaigžde“, nereikia nieko galvoti, tai – geras poilsis. Gali kažką kitą daryti – alutį gerti, blyną išsikepti. Informaciją gaunate jau apdorotą. Kada paimate į rankas knygą, ką jūs matote iš tikro? Matote baltą popierių ir tokias juodas skruzdėlytes. Skaitote, o už kelių sekundžių savo smegenyse girdite balsą. Knygoje per herojus kalba autorius. Užsimiršę jūs pradedate jį matyti. Tą padaro jūsų vaizduotė, jūsų galva, smegeninė. Nuo to ji nepaprastai išprusta, tokiu būdu ji lavinasi. O priimant informaciją televizijoje, internete, kine pasyviai, dažniausiai tai galima vadinti poilsiu“, - kalbėjo jis.

Penktą knygą skirs jaunimo problemoms

Knygos pristatyme dalyvavusi leidyklos „Alma Littera“ redaktorė Nijolė Kuolienė prasitarė, kad jau dabar rengiama penktoji A. Čekuolio knyga, kuri taip pat turėtų pasirodyti kitoje Vilniaus knygų mugėje.

Dar tik ruošiamas leidinys bus skirtas jaunimo temoms ir problemoms. Kol kas svarstoma, kad jos pavadinimas galėtų būti „Vilko valanda“.

N. Kuolienė taip pat vylėsi, kad kažkada pasaulį išvys ir geriausių A. Čekuolio apysakų, prozos knyga. Taip pat ji renkanti įsimintiniausias autoriaus mintis, kurios, kažkada galbūt taip pat taps knyga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)