Lietuvoje esi gana žinomas žmogus. Ar nevargina aplinkinių dėmesys?

Daugeliui galbūt atrodo, kad žinomiems žmonėms skiriama labai daug dėmesio. Galiu patvirtinti, jog niekas manęs nepersekioja ir į akis nelenda. Išskirtinai didelio dėmesio nejaučiu.

O tokio aplinkinių dėmesio, kuris erzintų, nepasitaiko?

Arba moku jo nepastebėti, arba tokio dėmesio iš viso nesulaukiu. Nepamenu, kad kas nors būtų priėjęs ir pasakęs ką nors negero. Gal dėl to, kad mano veidas toks - bijo prieiti ir ką nors drėbtelti. (Juokiasi.)

Dauguma tavo draugų yra iš pramogų pasaulio?

Turiu labai nedaug draugų iš šou verslo, o ir su jais susipažinau, kai dar nei jie, nei aš nebuvome žinomi. Kalbu apie draugus, o ne apie pažįstamus. Pažįstamų žmonių pramogų pasaulyje turiu nemažai.

Tad kas tavo draugai?

Mano draugams apibūdinti tiktų posakis „nuo žmogžudžių iki dainininkų“. Tik nereikia suprasti pažodžiui - tai tereiškia, jog jie visi ganėtinai skirtingi. Tiek kaip asmenybės, tiek tuo, kuo užsiima gyvenime.

Jei draugo mąstymas ar vertybės kokiu nors atžvilgiu tau būtų nepriimtinos, ar bandytum jį keisti?

Kodėl turėčiau tai daryti, juk tai jo gyvenimas ir mąstymas. Galbūt jis yra teisus, o ne aš.

Bet jei tau atrodytų, jog jis nėra teisus?

Koks mano reikalas, ką jis mąsto?! Tai, jog jis yra mano draugas, nereiškia, kad galiu lįsti į jo asmeninį gyvenimą! Niekas neturi teisės! Galima patarti nebent tuomet, kai matai, jog draugas klimpsta į narkotikus, alkoholį ar panašiai, bet tikrai ne tada, kai nesutampa nuomonės. Jeigu jis, pavyzdžiui, serga už Kauno „Žalgirį“, o aš - už „Lietuvos rytą“. (Juokiasi.)

Ar Svarą sunku išvesti iš kantrybės?

Ganėtinai sunku. Žinoma, kartais dėl kokių nors kitų žmonių poelgių išgyvenu, nervinuosi, bet sugebu neprarasti savitvardos.

Vadinasi, esi sukalbamas žmogus?

Jei kalbame apie tai, ar sunku būtų pakeisti mano požiūrį į tam tikrus dalykus, tai su manimi nėra lengva. Tačiau jeigu matau, kad klydau, galiu drąsiai tai pripažinti. Manau, bendravimas būna daug vaisingesnis su tuo, kuris nebijo prisipažinti klydęs, negu su tuo, kuris kvailai užsispyręs ir nekeičia savo nuomonės, nors akivaizdūs faktai rodo, jog jis neteisus.

Esi reperis. Gal gali apibūdinti, koks žmogus yra reperis?

Negalima spręsti apie žmones pagal tai, ką jie veikia. Ar galėtum apibrėžti koks žmogus yra stalius? Sakai - žmogus, gaminantis baldus... Tada apie reperį galima pasakyti - tai žmogus, kuris repuoja. Bet mes taip apibrėžiame tik žmogaus profesiją. O žmonės yra žmonės. Ir labai geras, ir blogas žmogus gali būti reperiu. Reperiai - tai tiesiog žmonių grupė, kuriuos vienija muzika.

Reperiai turi bendrą tikslą, ar ne?

Muzika yra menas, o meno formų yra visokiausių. Kiekvienas kuriantis žmogus siekia užsibrėžtų tikslų. Reperiai savo tikslus išsako visiems suprantama žodžių kalba. Klausant Čiurlionio irgi galima suprasti, ką kūrėjas norėjo pasakyti, tik tam reikia daugiau pastangų. Dėl to, kad tai vien muzika, kurioje glūdi įvairios emocijos ir panašiai. O repe svarbiausi yra žodžiai, viskas daug paprasčiau.

Kaip vertini tokius ekstravagantiškus reperius kaip Eminemas?

Ką mes žinome apie Eminemą be to, ką parašo žiniasklaida? Galbūt jis yra savas ir mielas žmogus, tik žiniasklaida jam piešia skandalingo reperio veidą. Gali būti lygiai taip pat, kaip mūsų atveju - visą gyvenimą persekioja skandalingos repo grupės etiketė. Kartą paprašiau žurnalisto, kad jis įvardytų nors vieną „G&G Sindikato“ sukeltą skandalą, jeigu straipsnio antraštėje jis mus vadina skandalinga repo grupe. Kad ir kaip būtų keista, atsakymo nesulaukiau.

Ar tave galima pavadinti reperiu - geriečiu?

Jeigu egzistuotų dvi gyvenimo pusės - tamsioji ir šviesioji, ir kiekvienas turėtume pasirinkti, į kurią pusę eiti. Aš nedvejodamas rinkčiausi šviesiąją. Gerietis - galbūt netinkamas apibūdinimas. Žmonės negali būti vien geri ar tik blogi. Mes visi darome ir gerus, ir blogus darbus.

Repuoti pradėjai dar mokykloje?

Ne, kai mokiausi mokykloje, grojau pankroką.

Kaip reagavo mokytojai?

Nemanau, jog jie apie tai žinojo. Mokykloje negrodavau. Pats jiems taip pat apie tai nesu pasakojęs. Na, kartą toks žurnalas „Moksleivis“ apie mūsų grupelę parašė, gal kas nors ir skaitė...

Ar mokykloje buvai pavyzdingas mokinys?

Pavyzdingas nebuvau. Turėjau šiokių tokių problemų dėl drausmės. Blogiausia, kad tai atsiliepdavo mokslams, nes mokytojai tais laikais gautą už drausmę pažymį ramia sąžine perkeldavo į dėstomąjį dalyką.