„Aš galiu tik pasakyti, kad tai literato darbas, kuriam Vladimiras sugebėjo surasti ir laiko, ir įkvėpimo. Ryžtuosi rašyti atsiliepimą apie šią knygą vien dėl to, kad esu susipažinęs su autoriaus darbais, esu išvertęs daug jo eilėraščių į lietuvių kalbą. Eilėraščiai knygoje suskirstyti į aštuonis skyrius, ir publikuojami pagal jų sukūrimo datą, nuo 2002 metų. Tad labai patogu spręsti apie kūrybos brandą per tuos devynerius metus“, - portalui lrytas.lt teigia S. Abromavičius.
Knygos pristatyme pažymima, kad V. Romanovas - ne iš Mėnulio nukritęs talentas. „Žalgirio“ klubo savininkas yra tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos narys, jungiančios rusų kalba rašančius kūrėjus. Savo poeziją jau yra publikavęs Rusijoje ir Lietuvoje („Nemune“, G. Deržavino klubo 2008-2010 metų almanachuose).
Ištrauka iš „Vienišo sfinkso apmąstymų“:
Родной мой двор, где всё как, было:
Сщбачья конура стоит уныло,
Куриный шум, колода с топором,
Где петуха безжалостно казнили, Тропа за огородом в даль вела,
Где дикая малина с крапивою росла.
На покосившемся заборе имя
Названье драмы до сих пор хранило.
Gimtasis kiemas, kiek čionai patirta:
Būda šunelio liūdesiu pavirto,
Karkimas vištų, kaladė su kirviu, –
Be gailesčio ten gaidžiui galvą kirto
Takelis už daržų į tolį kvietė,
Su dilgėlėm kerojo ir miškų avietės.
O ant pavirtusios, iškrypusios tvoros
Drama išliko ligi šiol, ir vardas jos.
