„Jaučiuosi puikiai ir tikiuosi tik geriausio rezultato“, - atėjusi į teismą žurnalistams aiškino dainininkė. Tiesa, jos vardas teismo salėje buvo minimas ne kaip muzikos kūrinių atlikėjos, o kaip nesėkmingai verslą Varėnos rajone bandžiusios plėtoti ūkininkės.

„Jūs jau mane nuteisėte ir net pasodinote“, - dar posėdžio pradžioje su žurnalistais bandė juokauti D. Bilevičiūtė. Neformalaus ugdymo pedagoge prisistačiusios kaltinamosios advokatas pareikalavo, kad jos ginamosios byla būtų nagrinėjama uždaruose posėdžiuose – esą teisme bus nagrinėjama jos, kaip ūkininkės veikla, todėl gali būti paskelbta privatų gyvenimą liečianti informacija.

Tokiai pozicijai neprieštaravo ir valstybės kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Dainius Baraniūnas, todėl teisėja Jolanta Čepukėnienė kaltinamosios gynėjos prašymą patenkino.

„Nieko neprarasite“, - žurnalistus iš teismo salės išlydėdama sakė D. Bilevičiūtė, posėdžio pradžioje žurnalistams pareiškusi, jog yra atvira ir net paskelbė, jog jos liemenėlės dydis yra D.

DELFI primena, kad FNTT yra nustačiusi, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2005 metais D. Bilevičiūtė, turinti kaimo sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime, jos pritaikymui kaimo turizmo veiklai vystyti parengė projektą „Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti“ ir kreipėsi dėl 1 015 400 litų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. 2006 metų birželio mėnesį su ūkininke pasirašyta paramos sutartis.

Projektui įgyvendinti moteris siekė gauti 2 milijonų litų kreditą ir su vienu komerciniu banku pasirašė kreditavimo sutartį. Tam, kad jai būtų išmokėtas kreditas, D. Bilevičiūtė turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925 412 litų savo lėšų.

Tyrimo metu išaiškinta, kad įtariamoji D. Bilevičiūtė, neturėdama tiek nuosavų lėšų, susitarė su darbus sodyboje atliekančia statybos bendrove, kad už atliktus darbus apmokės vėliau, kai jai išmokės kreditą.

Nustatyta, kad moteris bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva ji statybos bendrovei už atliktus darbus į kasą įnešė 928 417 litų. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais komercinis bankas pervedė ūkininkei kreditą ir moteris apgaule įgijo 1 927 948 litus.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamoji D. Bilevičiūtė, nesuderinusi su NMA projekto pakeitimų, vietoj pagal senąsias kaimo tradicijas suprojektuotų rąstinių pastatų skiedrų stogais pastatė šiuolaikinius karkasinius pastatus skardiniais stogais. Be to, moteris nuslėpė nuo NMA tai, kad neturėdama lėšų atsiskaityti su statybos darbus atliekančia bendrove už iki banko kredito išmokėjimo atliktus darbus, 2008 m. rugsėjo mėnesį pasirašė su ja jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo projekto įgyvendinimo metu naujai pastatytus pastatus įregistruoti kaip jos ir partnerio – statybos bendrovės bendrą dalinę nuosavybę, lygiomis dalimis.

Taip pat buvo siekiama padidinti išlaidas, neva patirtas projekto įgyvendinimo metu, suklaidinti NMA, pateikiant suklastotus mokėjimo prašymus ir kasos pajamų orderius. Tokiu būdu ūkininkė Daina pasikėsino apgaule įgyti 1 015 400 litų vertės Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, tačiau paramos sutartis su įtariamąja buvo nutraukta, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai mokėjimo prašymų vertinimo metu nustatė tikrovės neatitinkančius faktus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją