Tačiau šio vakaro LNK laidoje „Nuo... iki...“, kurią veda Giedrė Talmantienė, Mantas atskleis visai kitokį savo veidą. Iš ko jis gyvena netekęs darbo televizijoje? Ir kaip jam, jokių mokslų nebaigusiam vaikinui, pavyksta į savo rengiamas šventes sukviesti rimtus verslininkus? Galop, kaip ir kokį įvaizdį reikia susikurti, kad už dalyvavimą vakarėlyje tau būtų mokama po kelis tūkstančius litų?
„Vadinkite mane kaip tik norite - ponių draugu, ar net personažu. Tačiau iš tokio savo įvaizdžio aš gyvenu, ir daug geriau nei dauguma jūsų, dirbančių nuo aštuonių iki penkių“, - jį kritikuojantiems atšaus Mantas.
Stilistas atskleis, kad daugelis jo klientų jau seniai žino - jei jis bus vakarėlio veidas, į šventę atvyks tie, kuriuos jie nori matyti. Ir nors paslėpta reklama Mantas to nevadina, jis papasakos, kad, pasinaudodamas galimybe surengti šventę, ne tik užsidirba įgyvendindamas savo idėjas, patenkina užsakovų norus, tačiau ir suteikia džiaugsmo moterims, kurios jį supa.
„Vienoms trūksta dėmesio, komplimentų, o kitos neturi kur apsiauti prabangių batelių, dovanų gautų iš vyro ar draugo. Aš joms visa tai dovanoju“, - pasakos Mantas. Tačiau pasak jo, toli gražu ne kiekvienam tai pavyktų. Stilistas pasakos, kad, norint pritraukti žmonių dėmesį, reikia ne tik mokėti juos išklausyti, nuoširdžiai sakyti komplimentus, tačiau ir turėti charizmą, nepriekaištingą išvaizdą bei kažkuo išsiskirti. Manto teigimu, jo paslaptis ne tik prieš tai išvardinti dalykai, tačiau ir gebėjimas kandžiai bet taikliai kritikuoti kitus.
„Juk būtent aš sugalvojau frazes, kad botoksas kaip bulviniai blynai, kurių dvi porcijas suvalgius veidas savaime išsitempia. Arba tai, kad esu sutvertas ne ant traktoriaus sėdėti, o stovėti ant raudono kilimo”, - pabrėš M. Petruškevičius. Pasak jo, kandumas visuomet buvo patrauklus publikai, todėl jis tuo tiesiog pasinaudojo.
