„Čia nėra priimami visi, kas nori“, - apie naujų narių priėmimo sąlygas pasakojo Š. Davainis. Anot pašnekovo, dažniausiai pažįstami žmonės, draugai rekomenduoja žmogų, jų manymu vertą tapti masonų ložės nariu.
Pagrindinis atrankos kriterijus, pasak Š. Davainio, yra tikėjimas tuo, ką darai. Tarp pagrindinių tikslų pašnekovas paminėjo labdarą, humanizmą, toleranciją – svarbiausia, anot Š. Davainio, yra dvasingumas ir pastangos tapti geresniu.
Anot pašnekovo, priimant naujus narius taikomas tam tikras amžiaus cenzas. „Turi būti ne jaunesnis nei 20 metų, subrendęs žmogus, kuris gali atsakyti už savo veiksmus“, - sakė Š. Davainis.
Išskirtinė lietuvių masonų klubo taisyklė – masonų veikloje tiesiogiai dalyvauja tik vyrai, klubo narėmis negali būti moterys. Pašnekovo manymu, galbūt minėta taisyklė nėra visiškai teisinga, tačiau „tokios taisyklės“. Klubo narių žmonos paprastai žino apie masonų veiklą, dalyvauja priėmimuose.
Kartą tapęs masonu, juo būsi iki gyvenimo pabaigos. „Tu gali „užsimigdyti“, nedalyvauti [aktyvioje veikloje], nėra ten visi kažkokie labai taurūs, nesavanaudžiai, tačiau tu turi stengtis tą daryti [laikytis masonų nuostatų], tave turi supti bendraminčiai“, - teigė pašnekovas.
Tikimybė būti išmestam iš ložės – beveik nereali. „Ši organizacija neduoda jokios materialios naudos, todėl nėra reikalo kažką išmesti ar neišmesti, nes tu tai darai sau ir visuomenei”, - savo mintis dėstė Š. Davainis. Dėl moralinių nuostatų problemų kol kas nėra buvę, nes į klubą stoja žmonės, susipažinę su masonų moralinėmis vertybėmis bei įsitikinimais ir tvirtai apsisprendę jų laikytis. Anot pašnekovo, itin rimtai vertinamas naujų narių priėmimas. Naujas narys priimamas tik įsitikinus, jog kandidatas tikrai tvirtai apsisprendęs tapti masonu.
„Kai ateini pas mus į ložę esi tarsi netašytas akmuo, po truputį tu tampi kvadračiuku ar apvaliu akmeniu, kuris tinkamas statyti humanizmo šventovei. Kai jie susilipdo, tai ir gaunasi vieta, kur žmogus save suranda – tada lengviau gyvent“, - pasakojo masonų ložės narys.
„Manau, kad politikui tai [būti masonu] būtų kaip minusas. Tuoj prasidėtų ieškojimai. Tu masonas, vadinasi, kažką darai negero, - savo mintimis dalinosi Š. Davainis. – Tai nepadėtų jam“, - tęsė pašnekovas. Tokio požiūrio priežastį pašnekovas įvardijo masonų ložę gaubiančią paslaptį. Š. Davainio manymu, kai žmogus neperžengia savęs, jis linkęs abejoti viskuo, kas slepiama, ir visuomet galvoja apie blogiausią.
Kam reikalingas slaptumas
„Amerikoje [masonas] – tai normali sąvoka, niekas nei gėdinasi, nei slepia, visi tuos žmones gerbia, nes jie gana turtingi, išsilavinę ir padeda vargšams, o pas mus – atvirkščiai, - pašnekovo manymu tokią Lietuvoje vyraujančią nuomonę apie masonus dėstė Š. Davainis.
Pašnekovas teigė, kad jei jau kažkas slapta, tai daugelis mano, jog vyksta kažkokie negeri dalykai. Paklausus, kam reikalingas toks slaptumas, pašnekovas sakė, kad masonai tiesiog laikosi tokių kelis šimtmečius galiojančių taisyklių. „Mes negalime pakeisti taisyklių“, - pabrėžė Š. Davainis.
„Tie, kas žino, ką masonai iš tiesų reiškia, tos baimės nemato, ją mato paprasti žmonės, todėl reikia lavintis. Daugeliui žmonių, tai [masonų veikla] nesuprantamas laiko gaišimas ir jie kaip sodino bulvę, taip ir sodina“, - dėstė pašnekovas.
„Yra elitinių klubų, į kuriuos negali pakliūti, gal tik mes jų nežinome, - apie slaptus klubus savo nuomonę išsakė Š. Davainis. – Pavyzdžiui, Rusijoje yra milijardierių klubas, į kurį tu ir norėdamas nepakliūsi. Galima galvoti, kad jie irgi kažką nuo mūsų slepia. Ką jie slepia? Pinigines dažniausiai slepia“, - šypsojosi pašnekovas.
Pašnekovas neslėpė, jog tapus masonu, jo gyvenimas pasikeitė. „Aš pamačiau, kaip kiti gyvena, kas kur vyksta, kad niekas vietoj nestovi, vyksta bendravimas“, - sakė Š. Davainis. Anot pašnekovo, būdamas masonu, „gyveni normalų gyvenimą, nėra ten nieko nepaprasto“.
Atpažinimo ženklai
„Mes turime savo atpažinimo ženklus bei prijuostes. Be to, kiekvienas klubas turi savo atpažinimo ženkliuką“, - apie masonų išorinį išskirtinumą pasakojo Š. Davainis. Tamsus kostiumas, šviesūs marškiniai, baltas kaklaraištis, juoda arba balta varlytė – taip masonai pasipuošia eidami į kiekvieną mėnesį vykstančius susitikimus.
Kiekvienas ložės pareigūnas, kurių yra septyni, turi savo ženklus. Kiekvienoje šalyje yra skirtingos tam tikrai ložei būdingos, dominuojančios spalvos. Lietuvos masonų ložės spalva – mėlyna.
„Masonų ložės laipsniai suteikiami nepriklausomai nuo to, kiek metų tu esi ložės narys, o kaip tu supranti savo požiūrį į gyvenimą“, - dvasinių prioritetų svarbą masonų gyvenime vardijo Š. Davainis.
„Nusprendėme tą šviesą nešti ir čia“, - apie prieš daugiau nei 10 metų Lietuvoje susikūrusio klubo steigimo idėją pasakojo Š. Davainis, su keliais bendraminčiais įkūręs visame pasaulyje ne vieną šimtmetį egzistuojančią masonų ložę.
Du bendraminčiai, sumanę įkurti masonų ložę, kuri šiandien vienija apie 50 klubo narių, kartu su atsikuriančia valstybe norėjo suburti panašiai mąstančių, turinčių bendrų tikslų ir siekių draugų klubą.
Lietuvos senųjų laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžioji Ložė yra Lietuvoje oficialiai įregistruota ir pripažinta Anglijos jungtinės Didžiosios Ložės. Minėtas pripažinimas yra garbės ir prestižo ženklas.
Laisvieji mūrininkai, vadinami masonais (nuo anglų žodžio „mason“ - mūrininkas) egzistuoja virš 250 metų daugiau 130-tyje valstybių. Šiandien pasaulyje iš viso priskaičiuojama apie 40 000 ložių (klubų), kurios jungia apie šešis milijonus narių.
