Pasak A. Pilvelio, jis šį pastatą įsigijo 1998 metais ir nuo tada jis yra „užkonservuotas“, jo langai užkalti, o viduje nėra jokių komunikacijų.
„Jame nėra elektros, atjungtos dujos, vanduo, neateina joks laidas ir niekas iš mūsų ten nėra kažką daręs. Nejaugi mes turime mokėti už tai, kad ten niekas nevyksta, niekas ten neužeina. Kiek žinau, pagal įstatymus, neturi teisės kažko reikalauti už „užkonservuotus“ pastatus,“ - stebėjosi pašnekovas.
Vėliau A. Pilvelis tikino viską atjungęs ir niekas ten negyveno iki šiol. „Kaip valstybė gali imtis kažkokius pinigus, kurie nepriklauso. Aš tai vertinu kaip reketą,“ - stebėjosi pašnekovas.
Jį taip pat papiktino spaudoje pasirodęs straipsnis, kad A. Pilvelis slapstosi nuo teisėsaugos. „Paskelbta, kad gyventoja (įsivaizduojat, gyventoja!) A. Pilvelytė-Motiekienė ieškoma ir turi susimokėti už visas komunalines paslaugas,“ - aiškino jis.
A. Pilvelis šį dalyką vertina kaip „Senamiesčio ūkio“ direktoriaus Kęstučio Umbraso išsišokimą.
Po teismo posėdžio paaiškėjo, kad A. Pilvelis turi nekilnojamojo turto ir sostinės Pylimo gatvėje, kur taip pat yra prasiskolinta už komunalines paslaugas.