Knygos skaitymas darosi per lėtas užsiėmimas
Pasak psichologės, jeigu anksčiau vaikai prieš miegą skaitydavo knygą, dabar – mieliau parsisiunčia filmą. Turinys, pasirodantis interneto erdvėse, yra paprastesnis, lengviau suprantamas, todėl ir labiau priimtinesnis. Knyga darosi per lėta ir per nuobodi.
„Galima sakyti, kad ateityje visiems, nepaisant amžiaus, bus labiau priimtinas greitas ir paprastas turinys. Taigi rašytojai, leidėjai, turės dėti daugiau pastangų, kad sudomintų skaitytoją“, - sakė Genutė Petronienė. „Tekstai turės būti trumpesni, vaizdesni. Gali būti, kad pirma reikės išleisti filmą, o tik po to knygą“, - svarstė psichologė.
Skaitymas darosi fragmentiškas tiek turinio, tiek formos požiūriu. Genutė Petronienė pastebi, kad, net jeigu paaugliai turi knygą, kurią nori perskaityti, jie negali prisiversti kambaryje išjungti kompiuterio. Be to, šalia guli mobilusis telefonas arba groja muzika. Tada jie perskaito vieną sakinį, atsako į gautą trumpąją žinutę ir, grįžę prie knygos, nebeprisimena, ką skaitė. Užtat tenka grįžti prie to paties sakinio dar ir dar kartą.
„Skaitant knygą turi būti tylu, tai procesas, reikalaujantis susikaupimo“, - pasakoja pašnekovė.
Knygų neskaitymas tarp jaunimo turi ir daugiau priežasčių. Keičiasi požiūris į tekstą. Dabar dažniau jis vertinamas ne per gyvenimiško pažinimo, bet per naudos prizmę. Tekstas skaitomas, jeigu iš jo tikimasi gauti konkrečios naudos.
„Pavyzdžiui, merginos ieško informacijos apie dietas“, - sako psichologė. Tiesa, geriau skaityti ir tokias knygas negu neskaityti visai.
Svarbu formuoti skaitymo įprotį
Genutė Petronienė pasakojo, kaip neretai, net ir iš protingų vaikų, tenka išgirsti frazę „aš nejaučiu diskomforto neskaitydamas“. Dabar visa informacija randama internete, mokiniai susirankioja reikalingus fragmentus iš ten. „Jeigu nesi patyręs, ką reiškia skaitymo malonumas, tai skaitymo įprotis nesusiformuoja. Tas pats atsitinka su persidirbusiais vyresnio amžiaus žmonėmis: jie irgi nebeskaito“, - sakė psichologė. Kita vertus, įdomu tai, jog tėvai, versdami vaikus skaityti knygas, patys jų neskaito. „Būtų daug paprasčiau paskatinti vaiką skaityti, jeigu tėvai irgi tai darytų. Perskaitę knygą ją aptartų, papasakotų vaikams“.
Tarp paauglių vyrauja stereotipas, kad skaito tik moksliukai. „Buvimas mąstančiu ir įdomiu turėtų tapti madingu dalyku, - svarsto pašnekovė, - tuomet vaikai nebesišaipytų vieni iš kitų dėl to, kad kažkas skaito knygas“. Kiekvienas, tobulinantis savo žodyną, tobulina ir savo vidinį pasaulį, juk, jei kalba primityvi, tai ir mintys primityvios.
Ką daryti, kad paaugliai pradėtų daugiau skaityti? „Reikia paaugliams aktualių temų. Dabar, nors literatūros paaugliams ir daugėja, tačiau ne visada ji atspindi realijas, tarkime, dar mažai kalbama apie tėvus, kurie išvažiavę į užsienį“, - teigia Genutė Petronienė. „Kita vertus, geriausia literatūra ta, kuri tinka ir paaugliams, ir suaugusiems.“
Be to, neretai pažintis su knygomis prasideda nemaloniai – mokytojų verčiami vaikai skaito knygas, kurios nėra jiems įdomios. Tai lemia, kad vėliau jaunimas neskaito ir įdomių knygų.
Natūralu, kad keičiantis laikmečiui, turės keistis ir knyga. Pasak psichologės, reikėtų stiprinti knygų reklamas, itin svarbus tėvų pavyzdys ir aktualus turinio pateikimas. Knygą paaugliui reikia paduoti gudriai. O juk būtų gaila, jeigu nepaduotų.
