„Pradėkime. Seksas negali laukti“ – tai pirmoji frazė, kurią kunigas Ksawerijus Knotzas ištaria per kiekvieną įžanginį susitikimą su jaunavedžiais. Kunigas yra įsitikinęs, jei seksualine sfera nesirūpinama, sutuoktiniai ima tolti vienas nuo kito. Į skeptikų pasisakymus ką kunigas galėtų pasakyti apie seksą, juk jis laikosi celibato, tėvas Ksawerijus atsako - tuomet ir chirurgas negali operuoti, jei jis pats neturi širdies ligos. Kunigas, išklausęs šimtus sutuoktinių išpažinčių, seksualinio gyvenimo tema sukaupė didelę patirtį.

Knygoje „Seksas, kokio nepatyrėte“ kunigas atvirai kalba apie intymius santykius, aptardamas visus jo aspektus ir tuo pačiu paneigia nuomonę, kad katalikiškas seksas turi būti be džiaugsmo, lengvabūdiškų žaidimų, fantazijų ir sutuoktiniams patrauklių pozų. Atsipalaiduokite, teigia tėvas Ksaverijus, Dievas nestebi paslapčia, ką mes darome miegamajame, bet jis yra suinteresuotas sėkmingu seksualiniu sutuoktinių gyvenimu.

Ksawerijus Knotzas
Tėvas Ksawerijus Knotzas yra Mažesniųjų brolių kapucinų ordino kunigas, pastoralinės teologijos daktaras, sutuoktinių ganytojas, tinklalapio „Szansa spotkania“, skirto sutuoktiniams, kurie savo seksualinį gyvenimą formuoja pagal katalikų Bažnyčios mokymą, vyriausiasis redaktorius.




- Ar žinote, tėve, kaip jus pavadino žurnalistai?

– Kaip?

- Katalikiškos kamasutros meistru.

– Gražu. Kamasutra asocijuojasi su teigiamu požiūriu į seksą, tad neturiu nieko prieš, jeigu ir aš su tuo asocijuojuosi. Noriu, kad katalikai džiaugtųsi seksualiniu gyvenimu ir moraliniai reikalavimai jiems sietųsi su rūpesčiu dėl jo kokybės. Nes jeigu turėtų būti kitaip, argi santuokos sakramentas galėtų realizuotis per seksą? Rekolekcijų metu aiškinamės, kokį ryšį seksas turi su Dievu, religingumu, tikėjimu. Juk dažnai katalikų santuokoje seksualumas ir religingumas rieda dviem skirtingais, lygiagrečiai einančiais bėgiais: viena gyvenimo sfera yra seksas, kita – visiškai skirtinga ir su pirmąja neturinti nieko bendro – Dievas. Dažnai abiejų sferų – nors turėtų – visiškai ir niekas nesieja. O tiesa yra tokia, kad seksas gali priartinti prie Dievo ir tikėjimas gali praturtinti seksualinį gyvenimą.

- Ir kokia gi būna pirmoji frazė, kurią kamasutros meistras ištaria per įžanginį susitikimą su savo mokiniais?

- Pradėkime. Seksas negali laukti.

- Stipriai.

– Kodėl?

- Nes ją taria dvasininkas, nes ji skamba per rekolekcijas.

– Bet juk tai geriausias laikas aptarti dalykus, svarbius žmogui. Jei seksualine sfera nesirūpinama, sutuoktiniai ima tolti vienas nuo kito. Ji tampa kančių sfera. Po daugelio metų tokie sutuoktiniai suvokia, kiek daug jie prarado.

- Atsidūrę tokioje padėtyje, daugelis žmonių greičiau pagalvotų apie vizitą pas seksologą, nei pas kunigą.

– Bažnyčia irgi šiuo klausimu turi turėti savo sakyklą, savo knygų, interneto puslapių. Jeigu to pritrūks, Bažnyčios mokymo šiuo klausimu interpretacija gali pasukti blogu keliu.

- Tai reiškia?..

– ...kad tuomet, kai ją kuria ne Bažnyčios žmonės, ji gali būti iškreipta.

- Bet kalbėjimas apie seksą yra labai nekatalikiškas dalykas.

– Kodėl? Juk seksas – tai Dievo dovana.

- Ir koks katalikų požiūris į seksą?

– Visi jį mėgsta, bet daugelyje šeimų kyla su juo susijusios moralinės dilemos, atsiranda tam tikrų klausimų.

- Ar sekso teikiamas malonumas – tai nieko blogo?

– Pavyzdžiui, ko blogo?

- O koks būtų atsakymas?

– Nėra nieko blogo – su ta sąlyga, kad seksu užsiimama šeimoje ir jį lydi meilė bei pagarba vyro ir moters kūnui.

- Tai iš kur kyla įsitikinimas, kad dievobaimingos katalikės mintyse nėra vietos žodžiui „seksas“, jau nekalbant apie žodį „orgazmas“, o tikras katalikas nebučiuoja žmonos žemiau bambos?

– Laikomės stereotipų, mūsų žinios menkos ir paviršutiniškos. Bažnyčios dokumentus katalikai žino taip, kaip piliečiai Konstituciją. Ar daug žmonių skaitė Konstituciją?

- Skaitė tikrai ne visi.

– Panašiai ir su Biblija. Dažnai ja remiasi žmonės, kurie jos neskaitė arba apskritai nevaikšto į bažnyčią. Tad ko čia stebėtis, kad pridygo daugybė pusiau tiesų, apgaulingų ir neteisingų tvirtinimų.

- Tai sutriuškinkime porą jų.

– Mielai.

- Kiekvieno lytinio suartėjimo tikslas yra pradėti kūdikį. Tiesa ar melas?

– Melas. Kalbama apie tai, kad žmonės suartėtų sutinkamai su savo kūniškumu, kad santykiautų sutinkamai su galimybėmis, teikiamomis kūno, ypač moters, kuris leidžia džiaugtis artumu taip pat ir nevaisinguoju laikotarpiu. Sprendimą, kada santykiauti, priima tik patys sutuoktiniai, ir tai negali būti vertinama neigiamai.

- Toliau: oralinis seksas yra nuodėmė.

– Sutuoktiniai gali rodyti savo meilę bet kokiu būdu, gali apdovanoti vienas kitą pačiomis įmantriausiomis glamonėmis. Manualinis ir oralinis stimuliavimas kartais yra būtinas – su sąlyga, kad glamonėmis siekiama sužadinti vienas kitą ir atlikti patenkinamą lytinį aktą. Kai sutuoktiniai pradeda labai intymias glamones, labai svarbu, kad tarp jų vyrautų pagarba ir supratingumas, noras suprasti vienas kito poreikius ir kartu suvokimas, kad kitas žmogus ne visada gali norėti to paties, kad kai kurie dalykai kitam gali būti nepriimtini. Juk lovoje negali būti prievartos, mūsų elgesys neturi žeminti sutuoktinio. Reikia žiūrėti, kad ieškant įvairovės ko nors pakeliui nepamestum, neprarastum dvasinio ryšio. Mylėti reikia mokėti.

- Ir rekolekcijų metu jūs kaip tik ir mokote mylėti?

– Kalbu ir apie tai, ir apie dvasinį santuokinio akto aspektą.

- Veikiausiai patarimų technikos klausimais nėra ko tikėtis?

– Nebus nieko gero, jei žmogų susiaurinsime iki biologinių poreikių, iki sekso technikos, nubrėšime tik vieną tikslą – patirti kuo stipresnių išgyvenimų, be to, bet kada, vos užsimanius. Erotomano modelis, patikėkite mano žodžiu, santuokoje nepasiteisina. Žmonės nori meilės, vienybės. Nori jaustis mylimi, gerbiami, nori žinoti, kad antra jo pusė nori juo rūpintis. Tik tokiame kontekste išsamesnės žinios apie sekso techniką yra svarbios ir reikalingos.

- Nors esate dvasininkas, bet žinote daug.

– Daug skaitau.

- O be to?

– Apie tai daug pasakoja patys sutuoktiniai.

- Turbūt tokie pokalbiai nėra lengvi.

– Nes tarpusavyje mes neįstengiame kalbėtis apie seksualumą.

- O kaip kunigai?

– Kunigai apie seksualinį gyvenimą dažniausiai kalba per išpažintis, o tada apie seksą kalbama tik nuodėmės, problemos kontekste.

- Ar jiems tai nėra tiesiog pernelyg sudėtinga tema?

– Niekas nemėgsta vaikščioti po klampynę, o lytinio gyvenimo tema kaip tik tokia klampynė ir yra. Jie bijo, nes ši tema nėra pakankamai išstudijuota. Tad nieko keisto, kad tam tikromis situacijomis stengiasi ją apeiti.

- Tad gal jūs turėtumėte skaityti paskaitas ir kunigams?

– Būna ir tokių susitikimų. Taip pat ir seminarijose. Ir vienose jų visa tai yra kuo puikiausiai aptariama, nes dvasininkai sveikai žiūri į šią temą, o kitose – pasitaiko – dirba moralistai, kalbantys jauniems kunigams sunkiai suprantama kalba.

- Gaila, nes seksas yra OK, bent jau po tokiu lozungu rekolekcijos vyko viename iš miestų.

– Nes taip ir yra. Santuokinis seksas yra OK. Dievas irgi galvoja taip pat.

Kalbėjosi Joanna Grzegorzewska.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)