LIKA vadovė, Europos šalių kino forumo direktorė Dr. Gražina Arlickaitė džiaugėsi, kad šiais metais filmų komisijai buvo pateikta daugiau, nei pernai.

„Komisijai nereikėjo galvoti, kaip rasti bent tris vaidybinius filmus. Bet ar kiekybė dovanojo kokybinius proveržius, papasakos komisija", - tikino ji. - Džiugus faktas, kad lietuviški filmai sklinda po pasaulį, pelno apdovanojimus. Tačiau svarbiausia ir įdomiausia tai, kokius filmus šiais metais mes siūlome įvertinti ir apdovanoti „gervėmis“.

Atrankos komisijos pirmininkas, režisierius ir operatorius Kornelijus Matuzevičius stebėjosi, kad komisijos atrankai šiais metais pateikti 57 filmai. Pirmą kartą komisijai pateikti net 6 pilnametražiai vaidybiniai filmai. Atrankos komisijai taip pat pateikti 6 trumpametražiai filmai, 7 ilgametražiai dokumentiniai filmai, 5 trumpametražiai dokumentiniai darbai, 6 animaciniai, 15 TV filmų ir 12 studentų darbų.

Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų "Sidabrinė gervė 2013" nominantai:

Metų pilnametražis filmas

„Aurora“ (rež. Kristina Buožytė)
„Valentinas vienas“ (rež. Simonas Aškelavičius, Edita Kabaraitė, Ričardas Marcinkus, Donatas Ulvydas)
„Laiškai Sofijai“ (rež. Robert Mullan)

Metų geriausias trumpametražis filmas

„Plaukikė“ (rež. Gabrielė Urbonaitė)
„Ekspermenas“ (rež. Ričardas Marcinkus)
„Ką Dievas sau galvoja“ (rež. Gianluca Sodaro)

Metų geriausias ilgametražis dokumentinis filmas

„MAAT“ (rež. Romas Lileikis)
„Igruški“ (rež. Lina Lužytė)
Pokalbiai rimtomis temomis“ (rež. Giedrė Beinoriūtė)
„Sapnuoju, kad einu“ (rež. Jokūbas Vilius-Tūras)

Metų trumpametražis dokumentinis filmas

Liza, namo!“ (rež. Oksana Buraja)
„Rojaus beieškant“ (rež. Tomas Smulkis)
„Žalumose“ (rež. R.rakauskaitė)

Metų geriausias animacinis filmas

„Saga“ (rež. I. Miškinytė)
„Senelės pasaka“ (rež. Valentinas Aškinis)
„Kaltė“ (rež. R. Bartkutė)

Metų geriausias televizijos filmas

„KVDT... ateinu“ (rež. T.D. Ribaitis)
„Rudens šauklių valdose“ (rež. V.Jankevičius)
„Dovydas prieš Galijotą“ (rež. J. Sabolius)

Geriausias aktoriaus vaidmuo

Geriausios aktorės vaidmuo

Jurga Jutaitė („Aurora“)
Marija Korenkaitė („Laiškai Sofijai“)
Aldona Bendoriūtė („Pamiršk mane“)

Epizodinis aktoriaus vaidmuo

Epizodinis aktorės vaidmuo

Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė („Valentinas vienas“)
Dalia Storyk („Tyli naktis“)
Ramunė Skardžiūnaitė („Laiškai Sofijai“)

Metų režisierius

Kristina Buožytė („Aurora“)
Oksana Guraja („Liza namo“)
Jokūbas Vilius-Tūras („Sapnuoju, kad einu“)

Metų scenarijus

Kristina Buožytė ir Bruno Samper („Aurora“)
Juozas Javaitis, Pranas Morkus („Česlovo Milošo amžius“)
Jokūnas Vilius Tūras („Sapnuoju, kad einu“)

Metų operatoriaus darbas

Feliksas Abrukauskas („Aurora“)
Kristina Sereikaitė („Liza, namo!“)
Viktoras Radzevičius („MAAT“)

Metų geriausias profesinės meistrystės darbas

Agnė Rimkutė už kostiumų kūrybą kine
Ieva Norvilienė už filmo „Aurora“ prodiusavimą
Kristina Buožytė, Bruno Samper už filmo „Aurora“ vaizdo estetiką ir efektus

Metų geriausio studento darbas

„Graži diena“ (rež. Nerijus Kanišauskas)
„Užribis“ (rež. Greta Stančiauskaitė)
„Auka“ (rež. Jurgis Matulevičius)
„Normalūs žmonės nesisprogdina“ (rež. Marija Kavtaradzė)

„Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus bus įteikta apdovanojimų ceremonijos metu.

„Sidabrinės gervės“ nominantų paskelbimo akimirkos - DELFI galerijoje:

Tema - Europos kinas

Apdovanojimų režisierius Kęstutis Jakštas džiaugėsi, kad „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai tampa šalies prestižiniu renginiu. „Kiek man žinoma, kino kūrėjai visada su nekantrumu laukia apdovanojimų datos, o mums, rengėjams, tai visada būna iššūkis, ką naujo ir įdomaus parodyti per renginį. Šiais metais, ponios Gražinos Arlickaitės džiaugsmui, mes pagaliau skrendame per Europos kiną. Norėjosi, kad tiek salėje, tiek žiūrovams prie televizorių ekranų aiškiai atsispindėtų, kuriose šalyse jie yra. Todėl scenoje su kiekviena šalimi dekoracijos keisis. Šiais metais apdovanojimų tema yra kino dailė. Norime, kad žiūrovai suprastų, koks tai gigantiškas darbas kino pasaulyje.“

Tikisi daugiau dėmesio kino dailininkams

Dailininkas Galius Kličius pasakojo, kad kino pasaulyje sunkusis periodas po truputėlį jau praeina. Tačiau pabrėžė, kad seniau operatorius, dailininkas ir kompozitorius būdavo labai svarbūs kino kūrimo procese.

„Labai gaila, kad dabar ši struktūra yra subyrėjusi. Kiek teko matyti pastaruoju metu sukurtų lietuviškų filmų ir serialų, susidarė įspūdis, kad jie kuriami be dailininkų. Na, galbūt išskyrus „Gimines“. Dailė kine yra gaji. Tik ji turi atsigauti. Ir linkėčiau serialų kūrėjams pasikviesti dailininką, nes jo ten labai trūksta“, - pažymėjo G. Kličius.