Tačiau šiuo metu naujausios juostos kūrybiniuose darbuose paskendęs E. Vėlyvis perdėtai rimtai kalbėti nelinkęs. Kūrybiškai derlingus 2012-uosius jis pasitinka puikiai nusiteikęs ir į kai kuriuos klausimus atsako su jam būdingu humoru.

- Esate minėjęs, kad daug metų jums tekdavo varstyti Kultūros ministerijos duris teikiant paraiškas dėl finansavimo, tačiau taip jo ir nesulaukėte. Vienu skandalingiausių ir pelningiausių metų filmu tapęs "Zero 2" taip pat buvo sukurtas iš privačių lėšų. Tačiau, netikėta, naujausias jūsų darbas "Flight Redirected" šiais metais gavo bene didžiausią dotaciją iš visų finansuojamų filmų. Kaip manote, kodėl? Kas pasikeitė?

- Manau, labiausiai pasikeitė klimatas - tokiu periodu sunkiausiai prognozuoti orus. Aš džiaugiuosi, kad mūsų pakrantę vis dažniau aplanko įvairesnės vėjų kryptys.

Emilis Vėlyvis
- Kurdamas juodojo humoro lietuvišką komediją "Zero 2" kartą užsiminėte, kad norėjote parodyti, jog lietuviškas filmas gali būti ne tik rūke prabėgantis baltas arklys ar praslenkantys trys partizanai su mediniais šautuvais. O ką norite pasakyti pasauliui su naujausia savo juosta "Flight Redirected"?

- Keista, nepamenu, jog esu taip tiksliai sakęs, bet esu įsitikinęs, kad balti arkliai su mediniais šautuvais būtų labai tinkamas motyvas juodo humoro žanrui. Kalbant apie "Flight Redirected", tai žinutė pasauliui, kad skrydžiai kartais nukreipiami ten, kur pabuvoję jūs visą likusį gyvenimą prisiminsite tą dieną, kai įsigijote bilietą. 

- Oficialiuose dokumentuose naujausio jūsų filmo pavadinimas nurodomas kaip "London-Vilnius-Bankok: Flight Redirected". Ar kino teatrus juosta pasieks būtent tokiu pavadinimu?

- Greičiausiai taip, nebent atsiras naujų idėjų pavadinimui.

- Filmo "Flight Redirected" scenos jau nufilmuotos ir šiuo metu vyksta montavimo darbai. Gal galėtumėte išskirti, kuris filmo kūrimo procesas jums teikia didžiausią malonumą (scenarijaus rašymas, aktorių paieška, pats filmavimas, paskutinis nufilmuotas dublis, montažas ir t.t.)?

- Filmo kūrimo etapai skirstomi į kūrybinius ir techninius. Visi etapai yra savaip sudėtingi ir savaip turi „kaifo“. Asmeniškai man nėra nei vieno kūrimo proceso etapo, kuris būtų nemalonus. Priešingu atveju aš tikrai nežaločiau sveikatos kine. Kinas nėra vien sritis, kuri man patinka. Tai yra mano gyvenimo būdas su savo praradimais, atradimais, nusivylimais ir satisfakcija. Tai yra kiekvieno režisieriaus pažinimo kelias. Kitaip ir negali būti.

"Zero2" filmavimas (P.Makausko nuotr.)
- Beje, prakalbus apie scenarijaus rašymą - dažnas Lietuvos režisierius apgailestauja, kad gerų scenaristų Lietuvoje nėra, todėl jiems patiems tenka imti plunksną į rankas. Ar jūs taip pat susidūrėte su tokia situacija?

- Jeigu padės, tiems, kurie apgailestauja, galiu pasiūlyti susipažinti su Jonu Baniu. Tai pats kiečiausias scenaristas mūsų Tėvynes. Geresnių neteko sutikti.

- Kiek žinau, skirtingai nei kiti režisieriai, jūs pats piešiate režisūrines scenas filmams. Ko gero, tikrai ne dėl to, kad norėtumėte pasipuokuoti Lietuvos dailės akademijos magistro diplomu... 

- Taip tikrai, tik dėl to!!! Patikslinsiu, kad tai vadinama kadruotėmis, kurios skritos tuštybei patenkinti. (Šypsosi.)

Vinnie Jones ir Emilis Vėlyvis (P.Makausko nuotr.)
- Naujausiame filme vaidins vienu jūsų mėgstamiausių aktorių įvardintas Vinnie Joness. Galbūt galėtumėte papasakoti plačiau apie darbą su šia Holivudo žvaigžde? Likote patenkintas visais kviestiniais užsienio aktoriais? Galbūt kažkuris iš jų jus ypatingai nustebino (tiek gerąja, tiek blogąja prasme), pranoko lūkesčius?

- Galiu patvirtinti, kad turėjau nuostabiai profesionalią komandą, puikius žmones, su kuriais dirbti buvo didelis malonumas. Užsieniečių „castingu“ tikrai didžiuojuosi, o Vinnie Jonsas  atliko vaidmenį nepriekaištingai.
- Kiekvienoje gyvenimo situacijoje galioja kiaulystės dėsniai. Ar jie aplenkė jūsų filmavimo aikštelę, o gal ir čia likimas iškrėtė kokių neplanuotų ir į scenarijų neįrašytų pokštų?

Gilas Darnellis ir E.Vėlyvis (P.Makausko nuotr.)
- Buvo toks įvykis su vienu iš pagrindinių aktorių Gilu Darnelliu. Jis atvykęs į Lietuvą  prisipažino, kad yra apsėstas dėl seksualios, sovietmečiu gaminto radiatoriaus, formos  ir reikalavo, jog būtų filmuojamas visiškai nuogas. Mes nesėkmingai siūlėme atsisakyti šio sumanymo, bet vėliau sužinojome, jog tai yra tam tikra amerikietiško „sexbicionizmo“ ligos forma. Tą patvirtino ir filmavimo aikštelės gydytojas. Kadangi „castingas“ jau buvo „užrištas“, aš neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik sutikti su aktoriaus reikalavimais. Juo labiau, kad Gilo Darnellio agentas apie šią smulkmeną gudriai nutylėjo. Todėl ši naujiena man buvo netikėta ir mes neturėjome laiko pakeisti aktoriaus. Prodiuseriams tai buvo MEGA šokas, nes radiatoriaus pirkimas nebuvo numatytas biudžete. Įvyko konflikas tarp pačių prodiuserių su motyvuotais pareiškimais: „Kas mokės už radiatoriu? Kas padengs įsiskolinimus ir t.t.“ Jie iki šiol negali atsigauti po šio akibrokšto. Žodžiu, viskas praėjo sklandžiai. Gilas gavo radiatorių ir galėjo nusirengti, o aš - toliau sau filmuoti. Tai štai tokie tie filmo gamybos pokštai.

- Kaip suprantu, šis filmas - jūsų žingsnis į tarptautinę rinką. Galbūt jau esate numatęs premjerų svečiose šalyse?

- Esame, bet kol filmas nepagamintas, apie tai per anksti kalbėti.

- Kaip reaguojate į replikas, kad jūsų režisūrinis braižas primena Quentino Tarantino ar Guy Ritchie darbus?

- Taip pat, kaip kubistas Pablo Picasso reagavo į kubą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (80)