Don Alfonso groja marimba – tradiciniu Gvatemalos muzikiniu instrumentu, tačiau žmonės mano, jog tai – atgyvena. Prabangaus viešbučio orkestre dirbantis vyras atleidžamas iš darbo. Jis palieka namus, bet ne marimbą.
Šis gremėzdiškas instrumentas keliauja drauge su Alfonso. Muzikantas kreipiasi į jam artimą gatvės vaikį, kuris pinigus leidžia klijų uostymui. Drauge jie suranda Bleką – gydytoją, geriau žinomą kaip mitinį Gvatemalos sunkiojo metalo pogrindžio scenos lyderį.
Šis eks satanistas taip pat ieško progos tęsti tai, ką labiausiai mėgsta – groti sunkųjį metalą. Du radikaliai skirtingi muzikantai sugalvoja projektą „Pragaro marimbos”. Tačiau abu jie gyvena šalyje, kuriai nė motais jų problemos, pomėgiai ir užmojai. Ar duetui pavyks įgyvendinti projektą, apjungiantį tradicinę ir sunkiojo metalo muziką ir pristatantį iki šiol niekur negirdėtą stilių?
„Aš norėjau papasakoti istoriją apie šiandieninę Gvatemalą. Atspirties tašku pasirinkęs marimbą ir sunkųjį metalą, nusprendžiau parodyti tikrus žmones su jų realiomis problemomis, svajonėmis ir nusivylimais.
Kaip pasakotojui, man buvo svarbus realybės elementas, kuris mane ir jaudina, bet tuo pat metu ir kelia šypseną. Noriu, kad mano istorijose kaip veidrodyje atsispindėtų tikrovė, kurioje aš pats gyvenu. Šiuos elementus derinu su savo požiūriu bei vaizduote ir kuriu istorijas, kurios gali gimti tik Gvatemaloje.
Būtent todėl šiame filme persipina realybė su pramanais, marimba su sunkiuoju metalu, skirtingi personažai. Kodėl gi ne?”, - retoriškai klausia režisierius Julio Hernández Cordón.
Filmą „Pragaro marimbos” žiūrėkite kino teatre „Pasaka” nuo lapkričio 21 dienos
