Holokausto muziejuje atpasakota J.Ipsono ir jo šeimos išgyvenimo ir pabėgimo iš nacių valdomos teritorijos antrojo pasaulinio karo metais, istorija.

„Buvo manoma, kad visos Lietuvoje buvusios žydų toros buvo sunaikintos rusų. Rusai nesidomėjo religija. Jie norėjo sunaikinti visas religijas“, sakė J.Ipsonas.

Ant pergamento ranka išrašyta toroje – Mozės knygos. Tai yra penkios pirmosios Senojo testamento knygos. Toros būklė gera, tačiau keletą žodžių teko patobulinti, nes kai kuriose vietose rašalas buvo išsiliejęs.

Kadangi šiai torai restauruoti reikia tam tikrų pastangų, ji gali būti naudojama muziejuje, tačiau ne sinagogoje. Sinagogų toros turi būti idealios būklės. Toros, kurių nebegalima vartoti, užkasamos.

Iš Lietuvos atkeliavusi tora yra antrasis ritinys, esantis Virdžinijos holokausto muziejaus kolekcijoje.

Pirmoji tora atgabenta iš Prahos (Čekija). Tai yra viena iš tų torų, kurios buvo atrastos buvusioje Čekoslovakijoje. Holokausto metais vokiečiai šią torą kartu su kitomis konfiskavo ir paliko saugoti sandėlyje. J.Ipsono teigimu, vokiečiai šias toras vėliau tikėjosi eksponuoti kaip išnykusios tautos palikimą.

Vėliau sandėlyje saugoti rankraščiai buvo perkelti į Londoną.

Buvęs Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorius Antanas Ulpis, miręs 1980 metais, išsaugojo apie 360 žydiškų rankraščių, kurie buvo parašyti prieš 150-170 metų.

Tarybų Lietuvos knygų archyvui vadovavęs A.Ulpis surinko didelę istorinių raštų kolekciją. Jis taip pat rinko rašytinę medžiagą iš sinagogų ir žydų mokyklų, kurias į valdžią atėję komunistai uždarinėjo. Tarp šių raštų buvo ir toros. A.Ulpis toras įvyniojo į komunistų partijos leistus laikraščius ir paslėpė Šv.Jurgio bažnyčios rūsyje Vilniuje.

„Jei jis būtų sučiuptas, tai būtų buvęs nubaustas mirties bausme“, sakė J.Ipsonas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1992 metais knygų archyvas buvo reorganizuotas, o raštai perkelti iš bažnyčios rūsių į Lietuvos nacionalinė biblioteką ir muziejų.

Lietuvos nacionalinė biblioteka ir muziejus bei Žydų paveldo centras Jeruzalėje sutarė, kad dauguma torų 2002 metais būtų perkeltos į Izraelį. Kelių žydų organizacijų, tarp kurių buvo ir „B'nai B'rith“, atstovai šias toras paskirstė sinagogoms ir muziejams.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją