Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ poetui, vertėjui, eseistui, literatūros tyrinėtojui, publicistui, švenčiančiam 75-ąjį gimtadienį, Tomui Venclovai skiriamas už kultūrų dialogo stiprinimą ir humanistinių vertybių ugdymą.
"Šie metai yra Maironio metai. Todėl dabar dar labiau tinkamas laikas apdovanoti poetą", - sveikinimo kalbą tarė Kultūros ministras.
"Dėkoju už šį nepelnytą apdovanojimą", - kuklinosi T. Venclova. Sokratiškos ironijos eiles rašantis poetas savo padėkos kalboje ne be reikalo paminėjo patį Sokratą.
"Sakoma, kad totalitarinėje visuomenėje gyvenantys filosofai sulaukia baisaus likimo. Bet Sokratas gyveno demokratijos lopšyje - Graikijoje, kuri vis tiek nužudė Sokratą. Visuomenės ir mąstytojo priešprieša visada lieka", – kalbėjo T. Venclova.
Beje, su gimtadieniu garsų kultūros skleidėją antradienį pasveikino ir šalies vadovai. Griežiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kvartetui, sveikinimo žodžius tarė ir Rašytojų sąjungos, Lenkijos ambasadorius.
A. Gelūnas pažymėjo, kad teikdamas šį apdovanojimą jis kaip niekad jaudinosi. Nes tokios iškilios asmenybės Kultūros ministerijos patalpose - retai lankosi.
"Kai įteikiau Garbės ženklą Jonui Mekui, po to drauge su juo ėjome gerti taip vadinamo žalio vyno. Galėsime šią tradiciją pratęsti ir su Tomu Venclova. Žinoma, ne darbo metu ir ne čia, Kultūros ministerijos patalpose. Nes mokesčių mokėtojai mums šito neatleistų", - šmaikštavo Kultūros ministras.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir poeto žmona, režisierė Nataša Ogaj (Tatjana Milovidova-Venclova).
T. Venclovai įteiktos juvelyro Tito Simanonio unikalia technologija pagamintos juvelyrinės segės centre – sidabro apskritime – vaizduojamas reljefinis aukso žirgas pegasas. Apskritimas apjuostas sidabro žiedu, kuriame išgraviruotas užrašas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Tai - toli gražu ne pirmas poetui skirtas valstybinės reikšmės apdovanojimas. 1978 m. jis apdovanotas V. Krėvės literatūrinė premija, už „98 eilėraščius“. 1995 m. įteiktas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius. 1999 m. - Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius. 2000-aisiais jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2002 m. Šv. Kristoforo statulėlė. 2005 m. poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premija.
2009 m. „Sugiharos fondas - Diplomatai už gyvybę“ T. Venclovą išrinko Tolerancijos žmogumi. 2010 m. eseistui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
T. Venclovai taip pat įteiktos tarptautinės Vilenicos, Capri, Qinghai premijos.
Šiuo metu už Atlanto gyvenantis poetas artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu. T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų. Poeto eilėraščiai versti į daugelį kalbų (angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kt.).
Garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteikti menininkui Jonui Mekui, teatro režisieriui Rimui Tuminui, etnomuzikologei Zitai Kelmickaitei, dailininkui Antanui Kmieliauskui, kompozitoriui Mindaugui Urbaičiui ir skulptoriui Arūnui Sakalauskui, muzikui, kultūros ir meno kūrėjui Donatui Katkui, kompozitoriui, muzikos (kompozicijos) pedagogui Osvaldui Balakauskui, operos solistei Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai, aktoriui Regimantui Adomaičiui.
