Dėl viešų grasinimų susprogdinti teatrą, Nacionalinio dramos teatro vadovybė prieš spektaklį tikrino visų įeinančių žiūrovų įsinešamus daiktus.
R. Castellucci Lietuvoje su savo spektakliais vieši ne pirmą kartą. Tačiau didžiausio ažiotažo sulaukė šių metų "Sirenų" teatro festivalyje parodytas jo spektaklis "Apie Dievo sūnaus veido koncepciją". Prieštaringai vertinamas italo darbas sulaukė didelio susidomėjimo - visi bilietai buvo išpirkti į šeštadienio ir sekmadienio spektaklius.
Daugiausiai diskusijų sulaukė nepagarbus aktorių elgesys su dailininko Antonello da Messinos Jėzaus portreto reprodukcija. Taip pat piktintasi dėl to, kad aktorius scenoje tuštinasi, o į sceną užlipę vaikai mėto į paveikslą išmatų imitacijas.
Tačiau kai kurie scenos vaizdai gali šokiruoti ne tik atėjus į spektaklį, bet ir apsilankius bet kuriuose senelių namuose. Gyvenimiškos scenos, kai sūnus plauna išmatomis apsidergusį tėvą, o šis verkdamas atsiprašinėja, salėje, ko gero, nepaliko abejingų. Spektaklio pabaigoje pasirodo vienuolika vaikų, iš kuprinių išsitraukiančių granatas ir pradedančių svaidyti jas į didžiulį Jėzaus paveikslą. Būtent ši scena prilipdė režisieriui krikščionofobo etiketę ir sukėlė tikinčiųjų pasipiktinimų bei protestų bangą ne tik Lietuvoje, bet ir didžiosiose Europos šalyse.
Spektaklio kulminacija tapo ne tik vaikų scena su granatomis, bet ir juodu skysčiu aptaškomas ir sudraskomas didžiulis šventojo atvaizdas. Dėl šių krikščionims jautrių scenų protestuotojai meldėsi ir giedojo giesmes viso spektaklio metu.
Tačiau mačiusieji daugiau R. Castelluccci spektaklių galėtų sutikti, kad jo repertuare buvo ir grubesnių bei moralės normas laužančių spektaklių, su kuriais jis lankėsi Lietuvoje.
"Šis jo darbas iš tiesų nėra vertas skandalingiausio italo spektaklio vardo", - sakė vienas pavardės nenorėjęs atskleisti aktorius, prilyginęs šią užvirusią košę su Lietuvą drebinančia Garliavos psichoze.
Spektaklį stebėjo daug žinomų aktorių, režisierių, muzikantų. Vienas jų - režisierius Gytis Padegimas, kuriam spektaklis paliko didelį įspūdį.
"Šis spektaklis paliečia didžiausius tikėjimo sluoksnius. Jis suteikia daug peno pamąstymui, kokia mūsų visuomenė, koks mūsų tikėjimas. Šis spektaklis man buvo nepaprastai įdomus. Yra labai garsus Jono Pauliaus II-ojo laiškas menininkams, parašytas per Velykas. Ten jis rašo, kad kiekvienas meno kūrinys, netgi tas, kuris nagrinėja pačius juodžiausius pasąmonės aspektus ir neturi nieko bendro su sakralumu, yra tarsi šauksmas pasauliu. Anot popiežiaus, tai tarsi šauksmas būti išganytam, - sakė G. Padegimas. - Esu katalikas ir man šis spektaklis yra apie artimo meilę, kurios Lietuvoje mums visiems reikėtų labai pasimokyti."
Palankiai italo darbą įvertino ir dizainerė Agnė Kuzmickaitė bei jos sutuoktinis, dainininkas Saulius Prūsaitis tikino scenoje išvydę labai jautrią istoriją. "R.Castelluci spektakliuose lankausi ne pirmą kartą. Visi jo darbai man paliko gilų įspūdį. Šiame pasakojama labai jautri ir liūdna istorija", - sakė A. Kuzmickaitė.
Po spektaklio salė liko sužavėta italo R. Castellucci darbu. Publika plojo kūrėjams atsistojusi ir į sceną iškvietė aktorius nusilenkti net kelis kartus.
Šeštadienį po spektaklio pranešimą išplatino protesto akcijas prie teatro organizavę jaunieji katalikai.
„Džiaugiamės, kad pavyko atkreipti visuomenės dėmesį į klausimą, ar tikrai išraiškos laisvė suteikia galią trypti tai, kas brangu ir šventa kitiems. Lietuvoje buvo parodyta švelnesnė spektaklio versija: Kristaus akys nepasruvo imituotomis išmatų ašaromis, kaip, pavyzdžiui, buvo padaryta rodant spektaklį Londone. Vadinasi, mūsų protestai nebuvo veltui,“ – kalbėjo vienas protesto organizatorių Martynas Pilkis.
DELFI galerijoje - akimirkos iš spektaklio: