Praeityje garsus tatuiruočių meistras Steve’as dirbo ne viename tatuiruočių salone Europoje, o Didžiojoje Britanijoje netgi turėjo savąjį. Taigi pasaulyje gyvena daug žmonių, kurie ant daugiau nei pusės savo kūno „nešioja“ jo amžinus kūrinius – tatuiruotes. Kai kurie jų atvyko ir į Vilniuje vykusį parodos atidarymą.
Pradžioje konservatyvių pažiūrų jo mūzai ir žmonai lietuvei vardu Jolanta nepatiko visa tatuiruočių kultūra. Ji tikėjo kliše, kad tai kalinių reikalai. Bėgant laikui Jolanta priėmė tai kaip saviraiškos ir kūrybos forma. Šiuo metu visą Jolantos nugarą puošia specialiai jai sukurtas piešinys.
Parodos medžiagą S. V. Mitchellas daugiausiai kūrė Lietuvoje, čia jis planuoja įsikurti ilgam. Savomis rankomis Ukmergės rajone statosi namą. Mėgstamiausias Steve’o maisto produktas Lietuvoje, o kartu ir vienintelis ištariamas lietuviškas žodis – varškė. Sveika mityba besirūpinanti pora giria, kad Lietuvoje žmonėms tikrai pasisekė su maisto kokybe.
Mintis kurti „Bardo” ir užsilikti Lietuvoje S. V. Mitchellui kilo ne iškart. Menininkas iki to daug keliavo, pusantrų metų gyveno su indėnais Kanados kalnuose esančiame rezervate. Tačiau apie laiką su šamanais menininkas kalba mažai, nes davė tylėjimo įžadus.
Būdamas 29-ių metų, populiarus tatuiruočių meistras visiškai prasmego alkoholizmo ir narkotikų duobėje. Kai dar pakankamai jaunas vyras atsimerkė ligoninėje su nefukncionuojančiais organais, suprato, kad tai bus jo pagrindinis gyvenimo lūžis.
„Bardo“ pasakoja apie būseną esančią tarp pradžios ir pabaigos – gimimo ir mirties. Prieš kelis dešimtmečius patirtas gyvenimo smūgis yra viena pagrindinių parodos temų. Labai tikiuosi, kad žmonės aplankys parodą ir geriau supras bardo esmę“, – kalba pats menininkas.
Paskutinės kelionės į Indiją metu, kur S. V. Mitchellas gyveno su tremtyje reziduojančiais Tibeto pabėgėliais ir dvasinio skaitymo, ateities spėjimo metu gavo palaiminimą iš paties orakulo – ir buvo įkvėpimas imtis „Bardo“ projekto.
