Daugiausia suaugusiųjų laiko (58 min. per dieną) pasiglemžia televizija, tad skaitymui lieka 17 tik minučių. Vaikų laisvalaikio pomėgių sąraše taip pat pirmauja televizija (40 min.), antroje vietoje – kompiuteriniai žaidimai (24 min.). Skaitymas užima garbingą – trečią – vietą (22 min.). Beje, 96 proc. tėvų teigia namuose turintys vaikiškų knygų, bet ketvirtadalis vaikų per pusmetį neperskaitė nė vienos. Sociologai daro išvadą, kad tiek suaugusių Lietuvos piliečių, tiek vaikų skaitymo gebėjimai prastėja.

Skaitymas prastėja

Šį teiginį lyg ir patvirtina mūsų šalies palyginimas su kitomis Europos valstybėmis. „Eurydice“ duomenimis, pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus 2001 m. Lietuva tarp 35 šalių užėmė septintą vietą, o 2007-aisiais ji jau buvo 21 tarp 45 valstybių. Kita vertus, remiantis „Eurostat“ 2007-ųjų tyrimu, 65 proc. lietuvių buvo perskaitę bent vieną knygą per metus ir buvo Europos Sąjungos reitingo viduryje – atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, bet lenkė Lenkiją. Senajame žemyne daugiau skaitoma šiaurės šalyse, pietuose skaitymas ne toks populiarus, taigi mūsų skaitymo lygis atitinka Lietuvos geografinę padėtį. 

Leidyklos „Baltos lankos“ vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka mano, kad žmonės šiais laikais skaito gal net daugiau nei anksčiau. Kitas klausimas – ką? Anksčiau skaitymas visais atvejais reiškė popieriuje spausdinto žodžio skaitymą. Dabar žmonės skaito kompiuterio monitoriuje, mobiliuosiuose telefonuose, į „Facebook“ atsiųstos žinutės skaitymas irgi yra skaitymo aktas.

Tokia dabar yra skaitymo erdvė. Ji neįpareigojanti, jai nereikia pastangų (skaitant poeziją ar filosofinį romaną jų reikia), todėl skaitymo kultūra prastėja. Bendraujantieji trumposiomis žinutėmis ar socialiniuose tinkluose neįsipareigoja sklandžiau reikšti minčių, suprasti paslėptų prasmių, renkasi paprastesnį kelią, nes taip galima suvartoti daugiau teksto ir tiesiog paprasčiau gyventi.

Leidėjai prie to stengiasi prisitaikyti, bet kai knygos nusileidžia iki televizinių pramogų lygio, jos pralošia. Nedidelė Lietuvos rinka persotinta vadinamosios komercinės literatūros, ji nelabai skiriasi nuo pramoginių televizijos laidų, o televizijos pramogas paprasčiau vartoti, taigi žmonės renkasi jas.

„Baltų lankų“ vyriausiojo redaktoriaus teigimu, Vakaruose knygų rinkos irgi mažėja, bet ne taip drastiškai. Vakarų šalyse veikia nemažai fondų, vyksta gana aktyvus literatūrinis, festivalinis gyvenimas, yra daugiau įvairių interesų, skonių, taigi ir įvairesnė literatūra randa savo vietą. Mūsų šalyje skaitymo krizę didina emigracija, leidėjai labai jaučia, kad išvažiuoja protingi žmonės. Dingsta ištisi skaitytojų segmentai, tarkim, „Atviros Lietuvos fondo“ remtų knygų skaitytojų apskritai neliko. Anksčiau tokių knygų kaip Edwardo W. Saido „Orientalizmas“ ar Thomaso L. Friedmano „Lexus ir alyvmedis“ tiražus vis dėlto išpirkdavo.

Knygynas kaip kokteilis

Knygynų tinklo „Vaga“ rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė taip pat siūlo nepuoselėti iliuzijų, kad skaitymo lygis kada nors bus toks, koks buvo, tarkim, prieš dvidešimtmetį. Skaitymą stumia internetas, kaip anksčiau jį gerokai stumtelėjo televizija. Be to, Lietuvoje spartus gyvenimo tempas, žmonės neturi laiko skaityti.

Tiesa, pastarųjų trejų metų knygynų tinklo „Vaga“ pardavimas beveik nesikeitė, tad lyg ir galima teigti, kad knygų prekyba pastaruoju metu stabilizavosi. A. Mikelionytės teigimu, vien iš pardavimo spręsti apie skaitymą vargu ar tikslu, situacija knygynų rinkoje keičiasi nuolat, vieni knygynai išnyksta, jų pardavimą perima kiti tinklai, be to, nėra duomenų, kiek žmonių dabar perskaito vieną knygą. Galima daryti prielaidą, kad stabilų pastarųjų trejų metų pardavimą lėmė tai, kad užsienyje gyvenantys lietuviai grįžę paviešėti dar perka lietuviškas knygas.

Knygų leidėjai ir pardavėjai ieško naujų galimybių, kaip išlikti rinkoje. Kadangi naujai išleistų knygų mažėja, knygynų erdvėse atsiranda tuščių plotų, kurie išnaudojami kaip kultūrinės edukacinės erdvės ir tampa kavinėmis-skaityklomis. Knygynuose jau galima įsigyti ne tik knygų, bet ir su literatūra ar kultūra susijusių prekių: kultūrinių dovanų, bilietų į renginius, kanceliarinių prekių ir pan. Knygynai jau nėra vien knygų pardavimo vieta, dabar tai savotiškas funkcinis kokteilis – skaitančių žmonių laisvalaikio praleidimo vieta.

Tiek „Vagos“ rinkodaros vadovė, tiek „Baltų lankų“ vyriausiasis redaktorius neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada popierines knygas pakeis skaityklės. Leidėjai išvengs išlaidų popieriui, taip pat nebereikės sukti galvos dėl tiražo: dabar išleidęs 1 tūkst. popierinių egzempliorių ir pardavęs 500 likusių neturi kur dėti. Popieriniai veikiausiai išliks praktinio pobūdžio leidiniai: kelionių, sodininkystės, daržininkystės, namų šeimininkėms skirti vadovai ir pan. Popierinės ir toliau bus vaikų knygos.

Knygų ateitis – internete

Lietuvos leidėjai vis stipriau jaučia, kad reikia keltis į internetą, ir tas procesas pamažu įsivažiuoja. Interneto knygynas skaityklė.lt gyvuoja pustrečių metų, jo savininko Deivido Talijūno teigimu, pastarąjį pusmetį pastebimas pardavimo didėjimas. Tiesa, anksti daryti apibendrinimus, dauguma šalies leidėjų kol kas duoda po vieną kitą knygą pabandyti. Visi mokosi, nes skaityklės – naujas reiškinys, reikia spręsti su autorių teisėmis ir kitais teisiniais dalykais susijusius klausimus.

Šiuo metu virtualus knygynas siūlo apie 300 elektroninių knygų, apie rimtesnę prekybą bus galima kalbėti, kai skaityklė.lt turės bent kelis tūkstančius pavadinimų. Ypač turint omenyje aplinkybę, kad, kitaip nei fizinis knygynas, elektroninės knygų lentynos yra begalinės. Pasak D. Talijūno, vienu prisėdimu prie kompiuterio internete galima rasti kokius 400 tūkst. mokamų knygų anglų kalba ir milijoną nemokamų. Jokia fizinė vieta negali pasiūlyti tokios gausos.

Pasak skaityklė.lt savininko, JAV atlikti tyrimai rodo, kad prie skaityklių pirmiausia perėjo daug skaitantys žmonės, nes tai pigiau ir patogiau – nereikia niekur važiuoti ar eiti, pirkti galima bet kuriuo paros metu, vienoje skaityklėje galima laikyti net 150 tūkst. pavadinimų biblioteką. Kai po kelerių metų skaityklės atpigs ir taps įperkamos daugeliui, jos dar labiau išpopuliarės.

Kol kas elektroninių knygų paplitimas ir technologiškai stipriai išsivysčiusiose šalyse tebėra menkas. Didžiojoje Britanijoje elektroninės knygos pernai sudarė 8 proc. rinkos, Suomijoje elektroninių knygų pardavimas pernai sudarė 1 proc. visos knygų prekybos struktūros. Bet JAV elektroninis formatas jau užima 15 proc. visos knygų rinkos, tad ši tendencija bet kuriuo atveju pasieks ir Lietuvą. Pasak „Alma littera“ įmonių grupės valdybos pirmininko Arvydo Andrijausko, „Alma littera“ rugsėjį planuoja atidaryti elektroninių knygų parduotuvę, kurioje vien šios leidyklos knygų pavadinimų bus apie 300, taip pat bus sudarytos sąlygos savo knygomis prekiauti ir kitiems leidėjams. „Vaga“ baigė rengti planą, pagal kurį nuo šių metų leidyklos leidžiamos knygos bus ir elektroninio formato, skirto ne vien skaityklėms, bet ir kitiems elektroniniams įrenginiams.

Knygų skaitymą prikels verslas?

Bet jei skaitymas praloš konkurenciją televizijai, internetui ir kompiuteriniams žaidimams, ar nebus knygų perkėlimas į skaitykles vėlyvas ir beprasmis? Leidėjai pasiduoti nelinkę. „Vilmorus“ tyrimą inicijavusios „Alma littera“ įmonių grupės valdybos pirmininko teigimu, leidėjai yra visuomenės dalis ir jaučia atsakomybę už dvasinę ir psichologinę situaciją šalyje, o tyrimai patvirtina, kad skaitymas labiausiai skatina žmogaus išsilavinimą ir ugdo mąstymą. Skaitymas daro žmogų laimingesnį. Bet valstybė šiam kultūros segmentui skiria mažai dėmesio, bibliotekų finansavimas yra, švelniai tariant, labai kuklus, ypač palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Tai patvirtintų nesudėtingas tyrimas – pakaktų išsiaiškinti, kiek bibliotekose yra nepriklausomybės metais išleistų knygų ir kiek – iki nepriklausomybės. Bet tai niekam nerūpi. Tyrimą paskatino ir knygų pardavimo pokyčiai, kurie patvirtina, kad skaitymas mūsų šalyje traukiasi.

Gavusi apklausos rezultatus, „Alma littera“ suformulavo viziją „Lietuva – daugiausia skaitanti šalis Europoje“. Pirmas šios iniciatyvos etapas – projektas „Augu skaitydamas“. Pasak A. Andrijausko, akivaizdu, kad jei neskaito tėvai, neskaito ir vaikai. Tėvų perauklėti jau nepavyks, tad reikia atsigręžti į jaunąją kartą ir pradėti ugdyti savo skaitytojus. Vaiko vystymuisi labai svarbūs jutiminiai pojūčiai: liesti knygos puslapį, pajusti popieriaus trapumą ir t. t. Todėl labai svarbu, kad vaikai kuo anksčiau pradėtų draugauti su knygomis. Kita vertus, dabar labai didelė knygų įvairovė: jos skleidžia garsus, yra interaktyvios, siūlo judančius vaizdus ir pan.

Leidyklos „Alma littera“ atstovų manymu, svarbiausia, kad žmonės skaitytų ir popierines, ir elektronines knygas. Kai prieš keletą metų dalyvavo konferencijoje Niujorke, leidėjų akyse A. Andrijauskas sakė regėjęs baimę, kad elektroninis formatas knygas apskritai sunaikins. Bet šių metų konferencijoje tos baimės neliko, leidėjai rado būdą „sutaikyti“ fizinę ir elektroninę knygas ir išnaudoti technologijas, kad paskatintų žmones skaityti. Kitaip tariant, priešą pavertė draugu.
Projekto „Augu skaitydamas“ neriboja siauri tikslai ar laikas, jame bus kviečiami dalyvauti visi Lietuvos leidėjai. Kol kas atgarsiai teigiami, norą jame dalyvauti jau pareiškė įvairios įmonės ir organizacijos, nebūtinai susijusios su leidyba. Tai rodo, kad poreikis skatinti skaitymą yra.

Po bent dešimtmetį trukusios Lietuvos visuomenės tylios (rezistencinės?) „stebėsenos“, kaip iš knygų skaitymo naujas teritorijas atkovoja ne tik televizija, bet ir interneto socialiniai tinklai, naujos kompiuterinių žaidimų kartos ir kiti technologiniai išradimai, bei epizodiškų parypavimų ir abstrakčių raginimų „imtis priemonių“, gali būti, kad skaitymo reikalus Lietuvoje pagerins labai konkretus leidėjų ir knygynų tinklų noras likti šiame versle.

Išnašos:

„Eurydice“ duomenimis, pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus 2001 m. Lietuva tarp 35 šalių užėmė septintą vietą, o 2007-aisiais ji jau buvo 21 tarp 45 valstybių.
Knygynai jau nėra vien knygų pardavimo vieta, dabar tai savotiškas funkcinis kokteilis – skaitančių žmonių laisvalaikio praleidimo vieta.
Vienu prisėdimu prie kompiuterio internete galima rasti kokius 400 tūkst. mokamų knygų anglų kalba ir milijoną nemokamų. Jokia fizinė vieta negali pasiūlyti tokios gausos.