Simboliška, kad būtent Vasario 16-ąją 1927 metais mirė vienas iškiliausių nepriklausomybės akto signatarų daktaras Jonas Basanvičius, tituluojamas Lietuvos patriarchu, žymiausiu lietuvių tautos atgimimo veikėju. Po mirties visas J. Basanavičiaus palikimas - jo daiktai, knygos, rankraščiai – buvo perkeltas į Vileišių rūmus Vilniuje, Antakalnyje. Dalis eksponuojama Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatatų namuose, kur daktarui skirtas visas kambarys.
Memorialiniame kambaryje esantys autentiški daiktai - stalas su raštinės reikmenimis, kilimas, krėslas, pelėda ant impozantiškos kolonos, skėtis, australietiškos vilnos megztinis ir kitos smulkmenos leidžia bent akies krašteliu žvilgterėti į privatų daktaro gyvenimą. Greta kitų J. Basanavičiuas daiktų yra neįprasta lazda – prireikus ji akimirksniu gali virsti šaunamuoju ginklu. Šios lazdos atsiradimo istoriją pasakoja Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė: „Gyvendamas Bulgarijoje J. Basanavičius įsitraukė į politiką. Manoma, kad būtent dėl šios veiklos į daktarą buvo pasikėsinta – kartą pagal iškvietimą pas ligonį J. Basanavičių lydėjęs žmogus šovė į jį ir sužeidė. Nuo tada gydytojas įsigyjo lazdą su ginklu – iš pažiūros ji niekuo nesiskiria nuo kitų lazdų, tačiau iškilus pavojui užtenka nuimti viršutinę jos dalį ir lazda virsta šaunamuoju ginklu. Apsaugai J. Basanavičius įsigijo ir dogą, su kuriuo visur kartu vaikščiodavo”.
Paminklas gyvam
Lazda – ne vienintelis keistas daiktas, saugomas ateities kartoms. Daktaras yra sukaupęs ir palikęs savo iškritusius plaukus ir nukarpytus nagus… Tiesa, šie daiktai neeksponuojami. Kadangi jis domėjosi antropologija, tuos dalykus tiesiog paliko medicininiams, moksliniams tyrimams. Gal ateities kartoms saugojo, kad turėtų ką tyrinėti,” – svarsto M. Peikštenienė.
Yra įvairiausių versijų, dėl ko tautos patriarchas kaupė savo plaukus ir nagus. Viena jų – daktaras sirgo didybės manija. Signatarų namų vedėja šia versija abejoja, tačiau sako, jog dėmesio J. Basanavičiui tikrai netrūko: „Jį tikrai visi labai gerbė ir mylėjo. Jam dar gyvam esant buvo pastatytas paminklas (daktaras yra net nusifotografavęs prie savo paminklo). Galbūt, kai žmogui skiriama tiek dėmesio, kai jis beveik nešiojamas ant rankų – galbūt tos didybės ir atsiranda. O ir su amžiumi žmogus turi visokių keistenybių. Tačiau J. Basanavičius nusipelnė, kad juo žavėtųsi ir gerbtų, nes tiek, kiek jis per visą savo gyvenimą yra padaręs - neišmatuojama,” – teigia Signatarų namų vedėja M. Peikšteneinė.
Greito maisto era
1909 metų vasario 16 dieną gimė ir broliai Dickas ir Macas McDonaldai – būtent jie įkūrė greito maisto restoranų tinklą. Ericas Schlosseris, knygos „Greitojo maisto karta“ autorius teigia, jog „greitas maistas“ turėjo didžiulės įtakos ne tik mūsų mitybos įpročiams, bet ir ekonomikai, kultūrai ir vertybių sampratai.
Šiandien priskaičiuojama iki 30.000 McDonaldo užkandinių visame pasaulyje, o ši korporacija kiekvienais metais išleidžia daugiau negu 1,8 milijardo JAV dolerių (7,2 mlrd. litų) reklamai ir propagandai, siekdama išlaikyti kompanijos, besirūpinančios žmonių gerove ir ekologija įvaizdį. Tačiau vis dažniau prabylama ir apie tai, kas nutylima McDonaldo reklamose - apie nesveiką maistą, aplinkos teršimą, darbuotojų engimą ir vietinės ekonomikos išnaudojimą.
Disnėjus ir McDonaldas
1917 m. pora paauglių savanoriais užsirašė į greitosios pagalbos dalinį, pasirengusį vykti į Vakarų frontą. Vienas buvo vardu Waltas Disnejus, kitas - Ray Krocas, vienas iš brolių McDonaldų partnerių. R. Krocą ir W. Disnejų sužavėjo mokymo stovykloje įdiegtas konvejerio principas. Kiekvienas žmogus - amunicijos tiekėjas, kulkosvaidininkas, pėstininkas - turėjo kiek įmanydamas greičiau ir efektyviau atlikti savo smulkų, pasikartojantį, jokių ypatingų įgūdžių nereikalaujantį darbelį. Ketvirtame dešimtmetyje W. Disnejus panašų konvejerį įkūrė savo kino studijoje.
Greito maisto pramonė taip pat grįsta šiuo principu. Čia pilna tokių įtaisų kaip „Vandens patrankos peilis“, kuris smulkina skrudintas bulves: tonos bulvių iššaunamos iš aukšto slėgimo žarnos aštuoniasdešimt mylių per valandą greičiu ir pralekia pro specialiai išdėstytus peilius. McDonald's ir kituose greitojo maisto restoranuose visas maistas gaminamas iš sušaldytų produktų, gėrimai - iš specialiai paruoštų miltelių ar sirupo. Didžiausioje tokios rūšies kompanijoje „International Flavours & Fragrances“, kur kuriami ir gaminami traškučių, gyvūnų ėdalo, dantų pastos ir Calvino Kleino kvepalų kvapai, nesunku sukurti cheminę medžiagą, tobulai atkuriančią kepamų mėsainių kvapą.
Čipsų kancerogenai
Švedų biochemikai paskelbė, kad įprastame bulvinių „čipsų“ pakelyje kancerogenai 500 kartų viršija normas, kurias nustatė Pasaulinė Sveikatos Organizacija . Bulvėse „fri“ ir mėsainiuose, kurie pardavinėjami „McDonalduose“, kancerogenų norma viršyta net 100 kartų. Tai nesveikas maistas su didžiule riebalų, cukraus ir druskos (sodos) koncentracija, mažai vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Per metus amerikiečiai vien greitojo maisto restoranuose išleidžia 110 bilijonų dolerių. Tai yra daugiau nei aukštajam mokslui, kompiuteriams ir naujoms mašinoms. Apskaičiuota, kad 90 proc. visų amerikiečių vaikų nuo 3 iki 9 metų kas mėnesį bent kartą apsilanko McDonaldo restorane.
Vidutinis lietuvis, kaip skelbia statistika, suvalgo 8 kartus daugiau greito maisto patiekalų, nei tradicinių lietuviškų valgių. Moksleiviai yra pagrindiniai greito maisto vartotojai. Štai dar vienas R. Kroco ir W. Disnejaus panašumas: jie abu pralenkė laiką, ištobulindami meną parduoti savo produktus vaikams.
Kas antras eilėraštis - daina
Vasario 15 dieną 76-ąjį gimtadienį atšventė poetas Algimantas Baltakis. Per daugiau nei pusšimtį kūrybos metų A. Baltakis yra išleidęs 20 poezijos rinkinių, pasaulio klasikos vertimų. Net dvi kūrėjo knygos pasirodė pernai – už jas poetas ką tik atsiėmė Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Pats A. Baltakis sako, jog jį mėgsta dainų kūrėjai – vos ne kas antras poeto eilėraštis yra virtęs daina, o kai kurios skamba jau kelis dešimtmečius.
Pagal jo žodžius melodijas kūrė Algimantas Raudonikis, dainavo Stasys Povilaitis, Egidijus Sipavičius, „Vairas“, „Rondo“, „Hiperbolė“, „Foje“ ir daugybė kitų atlikėjų bei grupių: „Yra tokia garsi daina pagal mano eiles, beveik „sklerotikų“ himnas: „Aš viską viską užmiršau, ir viską tau seniai atleidau…“. Paskui „Antilopė“: „Aš bandysiu tave amžinai uždaryti į eilėraščio narvą drauge su tyla…“. Taip pat „Boružėlė“, kurią šiuo metu dainuoja Gintarė ir daug kitų, kurių jau nė neatsimenu. Prieš porą metų buvau nominuotas kaip labiausiai dainuojamas poetas. Tai mane aplenkė tik Juozas Liesis, kuris rašo „Bavarijai“. Neseniai išgirdau jų dainą, kur yra žodžiai „kažkas pabels į tavo miegančias akis...“. Tai aš žmonai ir sakau rytą – „užsimerk, aš tau pabelsiu į akis“, – juokdamasis „Žinių radijui“ pasakoja A. Baltakis.
Klonuoti stelmužiukai
2001 m. vasario 14 d. Miškų institute, Kauno rajone atidaryta pirmoji Lietuvoje Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija, kurioje genetiškai tiriami medžiai, kuriamos pavienių genotipų ir medžių rūšių bei populiacijų atkūrimo programos bei vedamos naujos medžių rūšys. Čia klonuojami medžiai.
Pernai laboratorija patyrė didžiulį išbandymą – kilus gaisrui, pražuvo 20 tūkstančių mėgintuvėlių su klonuoti paruoštais augalų pavyzdžiais, maumedžių klonai, tūkstančiai kitų retų augalų daigų. Tarp jų buvo ir pusantro tūkstančio metų amžiaus Stelmužės ąžuolo klonavimui parengti audiniai, tačiau laboratorijos vedėja Sigutė Kuusienė rankų nenuleidžia ir svajoja apie stelmužiukų giraitę: „Turint tokį unikalų medį reikia galvoti, kaip jį padauginti. Klonavimo darbus mes jau buvome pradėję, tačiau po gaisro teks viską iš naujo kartoti. Nieko baisaus – Stelmužės ąžuolas dar gyvas. Įdomu jį ir genetiškai ištirti – šitiek metų išstovėjęs jis tikrai turi tam tikrų genetinių savybių, kurios užtikrina ąžuolo atsparumą įvairiems stresiniams veiksniams. Puoselėjame svajonę pasodinti stelmužiukų giraitę. Tai būtų ne Stelmužės ažuolo palikuonys, o jo klonai,” - sako Miškų instituto Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorijos vedėja S. Kuusienė ir tikina, jog kol kas Lietuvoje klonuoti medžiai dar neauga, o jeigu ir augs – klonai niekuomet nepakeis gyvo, natūralaus miško.
Vienu sakiniu
1895 m. vasario 13 d. broliai Lumiere‘ai Prancūzijoje užpatentavo mašiną „chronofotografinėms nuotraukoms daryti ir žiūrėti„ - vieną iš pirmųjų projektorių. Prieš 60 metų, 1946 m. vasario 14 d. Pensilvanijos universitete JAV pradėjo veikti elektroninės smegenys arba kompiuteris, per sekundes atlikdavęs skaičiavimus, kuriems paprastai prireikdavo valandų. Jis buvo pavadintas ENIAC arba elektroniniu skaitmeniniu skaičiuotuvu ir kompiuteriu.
1959 m. vasario 16 d. Fidelis Castro tapo Kubos premjeru. F. Castro diktatūra pergyveno net devynių JAV prezidentų valdymo laikotarpius, nepaisant JAV taikytų ekonominės blokados ir politinio spaudimo priemonių.
1974 m. vasario 13 d. Nobelio premijos laureatas Aleksandras Solženicynas buvo deportuotas iš Sovietų Sąjungos, iš jo atimta sovietų pilietybė. 1993 m. vasario 14 d. LR prezidento rinkimus laimėjo Algirdas Brazauskas. Už jį balsavo 60 procentų rinkėjų. 38 procentai balsavo už Stasį Lozoraitį. Tai buvo pirmieji Lietuvos istorijoje visuotiniai prezidento rinkimai.
2003 m. vasario 14 d. mirtina injekcija suleista pirmajam pasaulyje klonuotam žinduoliui, aviai Dolly. Šešerių metų avis buvo numarinta, nes jai išsivystė lėtinė plaučių liga.
„Laiko vinys“, penktadieniais 10.10 val. ( kart. 19.10 val., šeštadienį 14.05 val. ).
