Parengta ir išleista 22 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos, rengiama dar 80 knygų. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti 2018 m. „Versmė“ tikisi išleisti šimtą „Lietuvos valsčių“ monografijų.

Žvilgsnis į Gražiškius

„Gyvenvietės atsiradimas siejamas su XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje vykdyta Užnemunės kolonizacija. Kuriamą kaimą sudarė kalnas su aplinkinėmis žemėmis, jam duotas Gražos arba Gražių pavadinimas. 1598 m. Nemunaičio girininkas Jonas Naruševičius pirmuoju gyvenvietės savininku paskyrė Vaitiekų Gintautą, kuris įkūrė Gražių dvarą. Jo iniciatyva apie 1600 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1623 m. minima, jog prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. 1865 m. apylinkės gyventojų iniciatyva įsteigta pirma valdiška mokykla“, - pasakojo Gražiškių ekspedicijos vadovas architektas Antanas Rupeika.

Įdomios Gražiškių istorijos detalės: parapijai tapus viena turtingiausių Užnemunėje, jos klebonais XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje buvo skiriami vyskupai. XIX a. viduryje šalia pradžios mokyklos veikė ir aukštesnioji mokykla, kuri rengė valsčiaus raštininkus.

Mokslininkų ir kraštotyrininkų būrys

Birželio 10-16 d. į Gražiškius atvyks dešimties mokslininkų ir kraštotyrininkų būrys: geografai tyrinės apylinkes, etnologai domėsis papročiais, švenčių tradicijomis ir kulinariniu paveldu, architektai, dailininkė –dizainerė ieškos įdomesnių sodybų, ir jas aprašys bei fiksuos, chemijos mokslų daktaras domėsis audimu ir audinių, siūlų dažymu, kalvyste, o sociologė – švietėjiška veikla ir pan.

Antanas Rupeika su žmona Marija, kuri taip pat yra architektė, hum. m. daktarė, su „Versmės“ leidykla bendradarbiauja jau beveik 10 metų. Pačių Marijos ir Antano Rupeikų tyrinėjimo sritis – miestų ir miestelių, dvarų sodybų, sakralinių pastatų ir parapijos trobesių architektūra. Gražiškių apylinkėse (Antano Rupeikos gimtinė – Bambinių kaimas), architektai tyrinės ir kaimo turizmo sodybas.

Beje, A. Rupeikos senelis Pijus Jasulaitis (gim. Lankeliškių valsčiuje) buvo drožėjas, dėstė Seirijų, o vėliau ir Panevėžio amatų mokyklose. Be kitų darbų jis sukūrė šoninius altorius Bartninkų ir Lankeliškių bažnyčioms, sakyklą Lankeliškių bažnyčiai ir pan. Deja, tie kūriniai sudegė per Antrąjį pasaulinį karą, tėra išlikęs jo darytas šoninio altoriaus paveikslo rėmas Gražiškių bažnyčioje.
Labai daug pagalbos ekspedicijos dalyviai tikisi iš Vilkaviškio muziejaus darbuotojų. Jau prieš ekspediciją bendrauta su Gražiškių seniūnija, sulaukta paramos iš šaunios Gražiškių seniūnės Ramutės Didvalienės ir seniūnijos darbuotojų. Noriai talkininkauja ir Gražiškių bendruomenės pirmininkė Alesė Jankauskienė, kuri pateikė daug vertingos informacijos apie Gražiškių praeitį. Sutiko bendradarbiauti ir iš Gražiškių kilę, šiuo metu kitur gyvenantys kraštiečiai.

Įdomi detalė – vos pasibaigus ekspedicijai, liepos mėnesį miestelis minės 410 metų įkūrimo jubiliejų. Beje, prieš trejus metus, 2009 m. liepos 19 d. iš Gražiškių kilusių žmonių iniciatyva prie vidurinės mokyklos buvo atidengtas į tėviškę grįžti kviečiančio angelo paminklas.

Šiemet - 21 kompleksinė ekspedicija

Šiemet „Versmės“ leidykla numato surengti 21 kompleksinę lokalinių tyrimų šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos autorių ekspediciją (iš jų 9 pakartotinės) į rengiamų serijos monografijų aprašomas vietoves.

Birželio mėnesį ekspedicijos vyks Bartninkuose ir Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.) Alantoje (Molėtų r.). Daugiausia ekspedicijų vyks liepos mėnesį: Panevėžyje, Mosėdyje (Skuodo r.), Kelmėje, Skuode, Žygaičiuose (Tauragės r.), Pabradėje (Švenčionėlių r.). Rugpjūčio mėnesį leidyklos organizuojamos ekspedicijos Kupiškyje, Dūkšte (Ignalinos r.), rugsėjo mėnesį – Pakruojyje. Pakartotinės, jau antrą vasarą, vyks Palangoje, Druskininkuose, Raseiniuose, Babtuose, Vievyje, Ramygaloje.

Ekspedicijų metu istorikai, kalbininkai, etnografai, sociologai, geologai, gamtininkai, kraštotyrininkai, žurnalistai lankosi pas vietos gyventojus ir užrašinėja jų prisiminimus, renka duomenis apie krašto gamtą, jo istoriją, švietimą, kultūrą ir kultūrinį gyvenimą, čia gyvenusių tautų atstovų gyvenseną, tarmių ir vietos šnektų, tautosakos ypatumus, įžymius žmones. Nemažai straipsnių rašoma ir apie kalendorinius, šeimos papročius, liaudies išmintį, mokyklų, bibliotekų, kolūkių istoriją bei apie šiandieninį gyvenimą, veikiančias įstaigas ir organizacijas, verslus.

Vienus šių straipsnių rašo mokslininkai (stengiamasi, kad kiekvienoje monografijoje būtų apie dešimtadalį mokslinių straipsnių), tam tikros srities tyrinėtojai, kitus - vietos gyventojai ir kraštotyrininkai.

Kodėl senieji valsčiai?

Kodėl monografijos leidžiamos apie buvusius valsčius, o ne apie rajonus ar parapijas?
Pasak „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo, serijos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – XIX a. viduryje susiformavę valsčiai iki jų panaikinimo 1950 m. buvo mažiausi ir palyginti stabilūs administraciniai-teritoriniai vienetai, jungę tapačios etninės kultūros žmones – valsčių ribos paprastai atitiko ir parapijų ribas, kartu ir šnektų ribas, todėl serijoje rašoma visos Lietuvos lokalinė istorija ir pateikiama kaip šių homogeniškų teritorinių darinių – valsčių – istorijų visuma. 

Vienas aktyviausių „Versmės“ leidyklos bendradarbių, kraštotyrininkas, J.Basanavičiaus premijos laureatas Venantas Mačiekus, šiemet vadovausiąs ekspedicijai į Panemunį (Rokiškio r.), pastebėjo, ekspedicijos ir lauko tyrimai ypač aktualūs tradicinės kultūros tyrinėtojams: etnografams, kalbininkams ir tautosakininkams, taip pat gamtininkams, sociologams. Atkūrus šalies nepriklausomybę vis mažėja senosios kartos žmonių, gimusių iki 1930 m. ir gyvenusių žemdirbių kultūros aplinkoje, galinčių pasakoti apie tradicinius papročius, verslus, gyvenimo būdą, išlaikiusių savo šnektą, žinančių tautosakos. Tyrėjams mąžta galimybių sukaupti etnografinių, tautosakos, kalbos, šnektų faktų, mažėja ir renkančiųjų šią medžiagą, o daugėja besidominčių vietos istorija, gamta.

Laukiame talkininkų

Tad ekspedicijų dalyviai ir šią vasarą lankys miestelių ir kaimų gyventojus, teirausis apie krašto praeitį, buitį, papročius, užrašinės jų pasakojimus, prisiminimus, tautosaką.

Nuoširdžiai prašome visų gyvenusių ar gyvenančių buvusio valsčiaus teritorijoje ateiti į talką ekspedicijų dalyviams ir padėti rasti gerus vietinių įvykių, ypatingesnių vietų žinovus, apskritai – šviesios atminties žmones. Labai prašome parodyti ekspedicijų dalyviams išsaugotas nuotraukas, laiškus, kitus dokumentus, atsakyti į pateiktus klausimus, visi jie svarbūs.

Pateikta medžiaga bus fiksuojama, apibendrinama monografijos straipsniuose, nurodant pateikėjų vardus ir pavardes, o vėliau – perduodama mokslo institucijų saugykloms. Tad nuo kiekvieno ekspedicijos dalyvio ir buvusio valsčiaus teritorijoje gyvenančio žmogaus daug priklausys, ką dar sužinosime apie šį kraštą, ką apie jį galės sužinoti kiti.

„Versmės“ leidyklos leidžiama „Lietuvos valsčių“ monografijų serija - tarsi daugiatomė lokalios istorijos enciklopedija. Tai analogų Lietuvoje ir užsienyje neturintys leidiniai apie miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, apylinkių istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Jie pasakoja apie buvusių valsčių ir jų apylinkių kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių laikų liaudies papročius, išmintį, įžymius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)