Dokumentiniame filme siekiama atskleisti Č. Milošo gyvenimo bei kūrybos sluoksnius – pirmuosius reginius gimtuosiuose Šeteniuose, studijas Vilniuje, klajonių metus, istorinių sukrėtimų pažymėtą epochą bei dvasiškai komplikuotą grįžimą į Lietuvą po penkių dešimtmečių.


Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir JAV filmuotame filme archyvinė medžiaga perpinama su Č. Milošą pažinojusiųjų pasakojimais – poeto asmenine asistente Agnieszka Kosińska, garsiu žurnalistu, įsigijusiu Č. Milošo namą Berklyje – Marku Danneriu, Č. Milošo vertėjais Robertu Hassu, Natalija Gorbanevskaja, Tomu Venclova, Č. Milošo sūnumi Antoniu ir kitais.


Kultūros ministras pasidalino nostalgija


Visus pasveikinęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas pasidžiaugė ne tik puikiais metais, skirtais žinomo rašytojo atminimui, bet ir susirinkusių žiūrovų gausa. 


„Nėra malonesnio vaizdo už šį. Anšlagas primena tą jausmą, kai mes tarybiniais laikais žiūrėdavome Federiko Fellini filmus, atvežtus į pusiau pogrindinius sovietinius kino teatriukus. Šie žmonės tikrai žino, kur atėjo“, - šypsojosi jis. 


Prieš publiką prakalbęs filmo scenarijaus autorius Pranas Morkus prisipažino - sumanymas statyti šį filmą buvo „grynų gryniausia beprotybė“. 


„Mes tai supratome daug vėliau ir visas filmavimo triūsas užtruko nepaaiškinamai ilgai. Neketinau dalyvauti jokiame konkurse, bet neatsargiai įkišau uodegą ir man buvo įteiktas raktelis, - kalbėjo jis. - Yra tokie rakteliai, kuriais geriau nieko neatrakinėti. Pavyzdžiui, kaip kokia spinta – jūs ją atrakinate ir iš jos pasipila daiktai, kurių niekada nesudėsite atgal. Kokie buvo tie daiktai? Ką tik pasirodžiusi pusantro tūkstančio puslapių nepaprastai įdomi biografija, keli tūkstančiai papildomos literatūros, susijusios su dvišaliais santykiais tarp Č. Milošo ir jo bičiulių vilniečių antagonistų, pusantro tūkstančio eilėraščių ir t.t.“


Režisieriaus Juozas Javaitis pasveikino visus susirinkusius, kurie šią premjerą mato pirmieji ir paskutiniai. Vėliau „Česlovo Milošo amžius“ bus parodytas per Lietuvos televiziją, o tūkstančiai DVD diskų bus nemokamai išdalinta Lietuvos mokykloms, todėl filmas bus pritaikytas vaikų edukaciniams poreikiams. 


Įteikta Č. Milošo metų premija


Prieš filmo premjerą, skirtą lietuvių kilmės Nobelio literatūros premijos laureatui atminti, įteiktos Č. Milošo metų premijos. Iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus Rotušėje buvo pasveikinti prof. Viktorija Daujotytė ir dr. Mindaugas Kvietkauskas už monografiją „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai".
Laureatams buvo įteiktos Vilniaus mero Artūro Zuoko atminimo dovanos bei Lenkijos instituto skirta piniginė premija. Konkurso diplomais taip pat įvertinti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto leidinys „W kręgu idei Miloszowskich", leidinyje „Mokslo Lietuva" spausdintas straipsnių ciklas bei radijo „Znad Wilii laida „Milosz Litwie i Polsce przypisany". Likę pateiktieji darbai, kurie atitiko konkurso reikalavimus, apdovanoti padėkos raštais. 


Česlovo Milošo vardo premija įsteigta atspindėti lietuvių ir lenkų tautų bendradarbiavimą bei skleisti Nobelio premijos laureato idėjas. 


2011 metus Seimas yra paskelbęs rašytojo Č. Milošo metais. Šiais metais sueina lygiai 100 metų nuo rašytojo gimimo. Iš Lietuvos kilusio poeto jubiliejus yra įtrauktas į UNESCO minimų datų sąrašą. 


„Česlovo Milošo amžius“ yra Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų finansuojamas dokumentinis filmas.

Premjeros Nacionalinėje dailės galerijoje akimirkos:

„Česlovo Milošo amžius“ yra Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų finansuojamas dokumentinis filmas apie Lietuvoje gimusį ir visame pasaulyje garsų poetą Česlovą Milošą. Po šventinės premjeros Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, „Česlovo Milošo amžius“ bus parodytas ir per Lietuvos televiziją, tūkstančiai DVD diskų bus nemokamai išdalinta ir Lietuvos mokykloms.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją