Spektaklį stato jauna ir ambicinga kūrėjų grupė: režisierė Karina Novikova, dailininkės Lauryna Liepaitė ir Agnė Kupšytė, choreografė Agnija Šeiko, dirigentas Vladimiras Konstantinovas.
Vaidmenis kuria visas būrys talentingų artistų: Giedrė Zeicaitė ir Svetlana Konstantinova (Didonė), Judita Butkytė ir Rita Petrauskaitė (Belinda), Tomas Pavilionis ir Mindaugas Rojus (Enėjas), Aurelija Dovydaitienė, Dalia Kužmarskytė, Valerija Balsytė, Loreta Ramelienė, Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Arūnas Ramelis ir kiti. Pastatyme labai svarbus vaidmuo tenka ir chorui bei baletui.
XVII amžiuje sukurtoje operoje „Didonė ir Enėjas“ pasakojama Kartaginos karalienės Didonės ir trojiečio Enėjo tragiška meilės istorija. Libretą parašė garsus tų laikų anglų poetas Naumas Teitas (Nahum Tate) pagal Vergilijaus poemą „Eneida“.
Kartaginos karalienė Didonė įsimyli Trojos didvyrį Enėją. Jie sudaro sąjungą. Istorija būtų graži ir laiminga, jei ne keršto deivės erinijos, kurios liepia Enėjui palikti Kartaginą. Enėjas nusprendžia nepaklusti jų valiai ir pasilikti. O Didonė, suprasdama besąlygišką Enėjo meilę ir numatydama jos pavojus, nusprendžia pasiaukoti dėl mylimojo gyvenimo ir laimės.
Šiuo spektakliu debiutuosianti, mokslus Klaipėdos universitete baigianti režisierė Karina pasakojo: „Ilgai ieškojau kūrinio, kurį norėčiau statyti, bet vis kažkas netikdavo. Viename koncerte netikėtai išgirdau dainininkės Giedrės Zeicaitės atliekamą Didonės raudą. Stipriai paveikė ir nulėmė mano sprendimą statyti būtent šią operą“.
Režisuodama veikalą K. Novikova siekia prabilti į žiūrovą amžinų vertybių tema ir nesureikšminti buitinių, neesminių dalykų. Interpretacijos naujumas nesusijęs su siekiu kažkuo stebinti, šokiruoti žiūrovą. Mergina nori atskleisti Vergilijaus „Eneidos“ istoriją aktualiai ir šiuolaikiškai.
„Didonę ir Enėją“ diriguos teatro vyriausiasis chormeisteris, kompozitorius Vladimiras Konstantinovas. Jo teigimu, publika girdės nuostabų, nepaprastai paveikų savo muzika ir drama kūrinį. Pasak dirigento, ši opera – gyvybe ir emocijų nuoširdumu alsuojantis kūrinys, todėl ji visada yra ir bus patraukli. Įdomu tai, kad įvairiuose teatruose ji skamba skirtingai, ne tik dėl atlikėjų improvizavimui, „apžaidimui“ skirtos Basso continuo partijos, bet gal net didesne dalimi – dėl orkestro sudėties pasirinkimo. Operos interpretatoriai, vedini kūrinio raiškios, reljefiškos dramaturgijos, papildo orkestrą kaskart vis kitais instrumentais.
„Šiomis dienomis dažnai girdime autentiškus baroko epochos klavesinus, gitaras, teorbas, kitus styginius bei pučiamuosius instrumentus. Mūsų teatre keletas jų buvo panaudoti ankstesniuose baroko operų pastatymuose – Monteverdžio „Orfėjuje“ ir „Popėjos karūnavime“. Tačiau šį kartą orkestras skambės dar kitaip. Į Perselio partitūrą esame įpynę šiuolaikines akustinę bei bosinę gitaras, gros Eugenijus Jonavičius ir Gintautas Litinskas, sintezatorių bei mušamuosius. Jokiu būdu nesiekėme muzikos „sukomercinimo“, tokį instrumentų pasirinkimą nulėmė noras išryškinti muzikos dramaturginius vingius, tuo pačiu priartinant skambėjimą prie šių dienų klausytojo“, -paaiškino interpretaciją V. Konstantinovas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirmuoju teatru Lietuvoje, į savo repertuarą įrašiusiu garsiąją H. Perselio operą „Didonė ir Enėjas“. Iki šiol mūsų šalyje buvo pristatomas tik kūrinio koncertinis atlikimas.
